Per kiek metų Lietuvoje atsiperka saulės jėgainė?

Daug duoda saulė energijos žemei, tik kad dabar technologijos brangios ir per mažas naudingumo koeficientas. Jei teoriškai prisistatytume labai daug saulės elektrinių ir didžiąją dalį elektros energijos gautume iš saulės, tokiu tarifu (~1,60 supirkimas, vartotojui ~2Lt/kwh) nesidžiaugtume. Sunaudoji 100kwh elektros per mėnesį ir sumoki 200Lt. Labai jau brangi ekologija.

elektros energijos kiekį ir turėti likusios energijos didesniąją dali šilumos pavidale. Tik mažai kas "suka galvą" dėl to! Visur vyksta savotiška reklama, arba fotovoltinių elementų, arba šilumos kolektorių. Sugretinus elektros ir šilumos gavybą, įmanoma gauti daug pigesnį galutinį rezultatą ir tikrai realiai atsiperkantį net ir tada, jei supirkimo kainos būtų tos eilės, kaip dabar mes mokame už "valdišką" energiją.

Citata:Kitas niekuo nepagrįstas mitas yra tas, kad Saulės šviesos Lietuvoje per mažai. Šiandieninėms saulės jėgainėms nebereikia tiesioginių Saulės spindulių - energija gaminama ir dangų dengiant debesims. Esant saulėtai debesuotai dienai ji veikia net efektyviau, nes debesys atspindi Saulės spindulius ir taip padidina Saulės šviesos srautą, krentantį ant FV modulio paviršiaus, aiškina R. Karoblis. Patys suprantat, kad šviesa nuo debesų adsispindi į visas pusęs, vadinasi dalis grįžta atgal, tai jokiu būdu nepaklius daugiau energijos į FV, tik mažiau. Jeigu būtų taip kaip sakoma, tai padengę FV matinėmis plėvelėmis pakeltumėm n.v.k., bet tai akivaizdi nesamonė. Kita pastaba. Už FV pateiktą energiją moka ne visi mokesčių mokėtotai, kaip kurie mano, bet el. energijos vartotojai, pirkdami el.energiją po 0,46 Lt/kWh. Šioje kainoje yra įskaičiuota t.tarpe ir FV didesnė kaina už kWh VIAP pavidalu, kuris sudaro 8,51 ct/kWh. Didžiausia VIAP dalis tenka Elektrėnų elektrinei.

Bet galiausiai sumoka mokesčių mokėtojai, ar ne taip? Ne marsiečiai atskridę. Labai įdomus argumentas - remti nuostolingą "žaliąjį" biznį, taip "skatinant" atsinaujinančias technologijas ir "mažinant" oro taršą. Iš tų technologijų kainų galime primesti, kad gaminant tuos elementus oras buvo nemažai teršiamas, nes kainą iš esmės sudaro energijos sąnaudos. Tai koks tikslas remti šiandienines teršiančias žaliąsias technologijas? Nutraukt paramą, toliau kaip įprasta remti mokslinius tyrimus. Jei tos technologijos tikrai bus geros, jos ir taip nukonkuruos iškastinį kurą. O jei jos blogos - jei joms visuose gamybos etapuose reikia iškastinio kuro, todėl kaina gaunasi didoka - tai nafik tokios technologijos reikalingos? Eilinis žaisliukas.

Technologai, biokuras jau keleta metu gerokai pigiau nei dujos sildymui, o kur dar ekonomine nauda saliai ir jos gyventojams bei biudzetui, bet vis tiek daugiausia sildomes dujomis. Baikit jus inksti del keliu MW saules jegainiu, kurios bus irengtos, cia per zmogu per metus susidarys 1-2LT. O pamatai ateiciai bus padeti. O gal ir sviesolaidis nepatinka, kuri irgi uz musu pinigus tiesia ?

Tai kad vis tik vokiečiai jau atsikando alternatyviosios energetikos. Per šiuos metus sumažino subsidijas 20-30%, nes pamatė, kad netgi jie negali toliau taip tęsti.

Nežinau iš kur pas tave biokuras pigesnis, nes Kaune ką randu, tai 10-15% pigiau nei dujos ir dxj darbo palyginus su dujomis bei katilo keitimas. Dėl saulės elektrinių duok dieve, kad pamatai būtų padėti, o ne sukišta į abejotinos kilmės modulius, kurie degraduos po 10 metų.

Saules jegaine atsiperka per 6-8 metus. imam vidurki 7metai. Po 7 metu musu investicija atsipirks, o po 14 metu turesim dvigubai daugiau pinigu nei investavome. Saunu! Alternatyva: Dedu i banka/unija X Lt. su 5% metiniu palukanu (indeliai.lt) ir po 14 metu mano suma padvigubeja. Galit su ekseliu pasiskaiciuot arba tiesiog pritaikyt 72 taisykle (ji sako, kad 72 padalije is gaunamu metiniu procentu, gausime metu kieki, kai inesta suma padvigubeja). Isvadas darykites patys

immortallt. Aš ne prieš biokurą iš esmės, bet vis dėlto siūlau pasižiūrėti paskaičiavimą. Maksimaliai centralizuotos š. katilinės galėtų pagaminti 5 TWh el. energijos ir 10 TWh šiluminės energijos, bendroje sumoje 15 milijardų kWh energijos. Metams šiam kiekiui energijos pagaminti reikia sudeginti medienos 13 milijonų m3 (esant š.katilinės n.v.k 50%, malkų kaloringumui 4400 kcal/kg arba apie 5 kWh/kg, medienos tankis 450 kg/m3). 2012 metams Generalinė miškų urėdija siūlo tik apie 250 (tūkst. m3 (ktm)) tokios medienos. Kur problema: 1. Reikia didžiąją dalį š.katelinių modernizuoti, kad jos gamintų ir elektrą (+ milijardai litų ir ilgas laikotarpis). 2. Šiuo metu reikiamo medienos kiekio 13 milijonų m3 nėra. Miškininkai mano, kad nenaudojamose žemėse reikėtų ne žilvičius auginti (jiems reikia geros žemės, kurioje naudingiau auginti javus kviečius, rugius, avižas ...), o prastesnėse žemėse greitai augančias drebules, bet viskas kolkas svajonių lygmenyje, taigi laikotarpis iš vis yra neapibrėžtas. Jau net nenoriu kaip problemą rašyti realiai palyginti mažą el.+ š.katilinių n.v.k. , todėl skaičiavimuose priimu kaip geriausio katilo n.vk. Elektrėnų elektrinėje, ko realiai tokiose el.+šiluma katilinėse pasiekti nebus galima, dėl palyginti aukštos atidirbusio garo temperatūros (apie 130C žiemą, vasarą apie 90C), jeigu nereikės tiekti technologinio garo įmonėms, kitu atveju bus aukštesnė temperatūra.

- įdomu kodėl perkam elektrą iš Rusijos, jei Elektrėnai dirba tik apie 30% pajėgumu? Negi pigiau pirkti elektrą nei dujas? Ačiū.

vvv2. Elektrėnų elektrinei numatyta kasmet iš VIAP skirti daugiau kaip po 300 milijonų litų. Elektrėnų elektra nors ir turi modernius įrenginius vis dėlto labai brangi, jos paskirtis yra bazinė elektrinė, ji užtikrina viešajį interesą. Jeigu Lietuva negautų pirkti elektros pigesnės ( manau, kad perka pigiau nei 15,5 ct/kWh) iš kitų šalių, Elektrėnai dirbtų pilnu pajėgumu . Ar apsimoka pirkti elektrą ir jos pas save negaminti (taip prarandamos darbo vietos elektrinėje, kita vertus uždirba įvairūs tarpininkai), reiktų skaičiuoti. Jeigu skirtumas tarp perkamos iš kitur ir mūsų pagaminamos elektros kainos nedidelis, manau geriau apsimoka pirkti dujas ir gaminti elektrą. Visgi nuperkama elektros iš kitur už maždaug milijardą litų, taigi prarandame daug pridėtinės vertės.

Patarciau geriau pasidometi apie kirtimo ir valymo atliekas. Jos paruosia daugiau nei yra poreikis, bet tai tik 10% to, kad galetu paruosti jei tik butu paklausa. Klaipedos miesto generuojamos siuksles aprupins Klaipeda ~40-60% silumos. Panasiai turetu but Kaune, Vilniuje ir mazesniuose miestuose. Dar galetum primesti kiek uzauginama siaudu (puse is ju butu galima deginti katilinese). Zilviciai nera vienintele kultura tinkama auginti biokurui. Be to, ne tokios ir derlingos tos zemes reikia. Biokuro kaina, nuo matomos reguloje galima dar stipriai numusti, nes deja biokura katilines perka per tarpininkus, o tarpininkai superka biokura uz kaina, kuri per pus mazesne nei nurodoma reguloje. Biokuras siuo metu ~40% pigesnis. Nezinau is kur ir kokiomis kainomis tu lygini. Biokuro nauda akivaizdi palyginus skirtingus miestelius, kur kurenama tik dujomis ir tik biokuru. Na modernizavimas gal ir truktu ilgiau nei metus bei kainuotu daugiau nei milijarda, bet atomine uz optimistinius 18mlrd pagamintu ~10TWh per metus, o bus pastatatyta geriausiu atveju per 10 metu nuo dabar. Atomine neaprupins siluma, o siluma, butent ir yra pagrindiniai energetiniai poreikiai salyje!

manau reiketu pora metu palaukt ir neskubet su tom saules jegainem nes db technologijos tobuleja valandom, minutem o del atsipirkimo tai atsipirktu tik logika pajunkit vos ir paskaiciuokit kiek per metus isleidziat sildymui, kiek elektrai dujums o jei visa tai paverti i saules dykai duodama energija tai... tik reikia luktelt kol si technologija bus pazangesne