Pasirodo, jog kurti muziką ir ją atlikti šiandien gali ne tik žmogus, bet ir robotas. Akivaizdžiu to patvirtinimu yra naujas įrenginys, sukurtas ir Lietuvoje gerai pažįstamos vokiečių kampanijos Festo inžinierių. Sistema realiu laiku kuria melodiją ir atlieka ją penkiais styginiais instrumentais, kurių kiekvienas prijungtas nepriklausomu kabeliu.

Iš esmės, robotas nekuria visiškai naujos melodijos, o improvizuoja pateikta tema. Muzikinę temą kaip pradinius duomenis robotui pagroja gyvas muzikantas, tam naudodamas ksilofoną arba MIDI-klaviatūrą. Išeities duomenys įrašomi į kompiuterį, po to juos apdoroja specialus algoritmas, kurio pagrindą sudaro matematiko Džono Konvėjaus žaidimas „Gyvenimas“.

Tokiu būdu, sukuriama daugybė melodijos interpretacijų, jos transliuojamos penkių styginių instrumentų pagalba. Robotizuoti įrenginiai egzistuoja nepriklausomai vienas nuo kito, kiekvienas groja savo partiją, „klausydamas“ lygiagrečiai kaimyno partijos. Variacijos skiriasi nuo pradinės temos, tačiau išsaugos pradinės kompozicijos branduolį.

Kiekvienas robotizuotas instrumentas turi tik vieną stygą, o jų skambėjimas imituoja styginių kvintetą: du smuikus, violončelę ir kontrabosą. Elektronika valdo „robotizuotą pirštą“ (tarsi gyvo muzikanto kairės rankos pirštai), kuris slankioja styga aukštyn – žemyn, taip keisdamas garso aukštį. Vietoj stryko naudojamas pneumatinis cilindras su plaktuku, kurio dėka pasiekiamas vibracijos efektas.

Pastarasis robotas – muzikantas sukurtas ne tik kaip pramoga. Jis puikiai demonstruoja, kaip galima pakeisti rankiniu būdu valdomą sistemą autonominių robotų tinklu. Tokiu būdu kuriamas teorinis pamatas visiškai automatizuotai gamybai ateities fabrikuose.

Komentarai (2)