Prognozės: Lietuvai įsiliejus į Šiaurės šalių elektros prekybos biržą elektra brangs (8)
Lietuvai vis dar neturint elektros jungčių su Lenkija ir Švedija, bet jau nuo praėjusio pirmadienio įsiliejus į Šiaurės šalių elektros prekybos biržą „Nord Pool Spot“, už elektrą tikriausiai reiks mokėti daugiau.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Skaidru ir konkurencinga
Nors Lietuva elektros jungtimis vis dar nėra sujungta nei su žemyninės Europos, nei su Šiaurės šalių elektros rinka ir daugiausia jos importuoja iš Rusijos, jau nuo vakar elektra Lietuvoje prekiaujama pagal didžiausios pasaulyje elektros prekybos biržos „Nord Pool Spot“ taisykles. Iki šiol Lietuvoje pagal „Nord Pool Spot“ principus veikė vietinė elektros birža, kurią valdė Lietuvos elektros energijos rinkos valdytoja „BaltPool“.
„Šiandien yra labai svarbi diena. Šiandien Lietuva įsijungia į “Nord Pool Spot„ elektros energijos prekybos sistemą. Mes nuosekliai, žingsnis po žingsnio, vis labiau tampame europietiškos elektros sistemos dalimi. Ši diena reiškia, kad mūsų elektros prekybos sistema atitinka visus “Nord Pool Spot„ standartus – skaidrumo ir konkurencingumo“, – pirmadienį spaudos konferencijoje Vyriausybėje žurnalistams sakė premjeras Andrius Kubilius.
Už didesnę kainą
Nors prekyba elektros energija skaidri ir konkurencinga, neslepiama, jog elektros energija Lietuvoje, prekiaujant skandinavų „Nord Pool Spot“ biržoje, gali pabrangti.
Pasak energetikos ministro Arvydo Sekmoko, remiantis Lietuvos elektros perdavimo tinklų valdytojos „Litgrid“ prognozėmis, elektros energijos kaina „Nord Pool Spot“ biržoje gali padidėti iki 24 ar 25 centų už kilovatvalandę. O Lietuvos elektros biržoje vidutinė kaina gegužę siekė 13,787 cento už kilovatvalandę (be PVM).
Ministras pabrėžė, kad Lietuva ir toliau išlieka priklausoma nuo elektros energijos importo iš Rusijos, todėl yra būtinos elektros jungtys, be to, anot jo, svarbu didinti savo elektros gamybos pajėgumus.
„Ta priklausomybė ir toliau išlieka. Biržos veiklos pradžia ir elektros kainos nėra susiję dalykai, tačiau didelė priklausomybė nuo elektros importo iš Rusijos kelia susirūpinimą. Vėl matome, jog elektros kaina smarkiai padidėja. Matome, kad reikalingos elektros jungtys ir galimybė gauti konkurencingą elektros energiją iš kitų šaltinių, ne iš Rusijos. Todėl ir savos generacijos vystymas yra labai svarbus, jeigu mes norime ir toliau turėti gana konkurencingą elektros kainą. Šiandien ta kaina nėra konkurencinga, tai matome iš tų elektros kainų svyravimų, kurie, deja, nuo mūsų nepriklauso“, – sakė A.Sekmokas.
Laukia latvių
Lietuvos elektros perdavimo tinklų valdytojos „Litgrid“ vadovas Virgilijus Poderys pabrėžė, kad Lietuvai svarbus ir Latvijos prisijungimas prie „Nord Pool Spot“.
„Laukiame, kai nuo sausio 1 d. įsijungs Latvija, tuomet visos trys Baltijos šalys bus bendra rinka Šiaurės šalių rinkoje. Palyginkime – šiandien Lietuvoje kaina nusistovėjo apie 24 centus, o Estijoje – apie 10 centų. Taip yra dėl to, kad Latvija nėra Šiaurės šalių prekybinės sistemos dalis. Labai tikimės ir labai norime, kad sausio 1 d. Latvija prisijungtų prie Estijos ir Lietuvos“, – kalbėjo V.Poderys.
Šiemet sausį bendrovių „Litgrid“, Latvijos „Augstsprieguma Tikls“, Estijos „Elering“ ir „Nord Pool Spot“ pasirašytame ketinimų protokole trijų Baltijos šalių elektros perdavimo valdytojai išreiškė ketinimą įsigyti „Nord Pool Spot“ akcijų ir dalyvauti valdyme.
„Nord Pool Spot“ kainų zona 2010-ųjų balandį įdiegta Estijoje, o tolesnę integraciją turėtų užtikrinti numatomos tiesti jungtys tarp Lietuvos bei Švedijos ir Estijos bei Suomijos.
Viltis – jungtys
Kai kurie analitikai pabrėžia, kad kol Lietuva neturi elektros jungčių su Skandinavijos šalimis, tikėtis mažesnių elektros kainų nereikėtų.
„Didesnių galimybių rinktis iš daugiau elektros pardavėjų ir naudotis žemesnėmis elektros kainomis Lietuva turės, tik kai bus pastatytos elektros jungtys tarp Suomijos bei Estijos (2014 m.) ir tarp Lietuvos bei Švedijos (2015 m.). Be abejo, dalyvavimas bendroje Europos elektros biržoje susijęs su galimybe ne tik įsigyti elektros konkurencinga kaina, bet ir parduoti Lietuvoje pagamintą elektrą. Norisi tikėtis, kad po dešimtmečio turėsime ne tik poreikį pirkti, bet ir galimybę parduoti Lietuvoje gaminamą elektrą“, – pirmadienį išplatintame komentare cituojamas „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Nordea Bank Lietuvos“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas neabejoja, kad Lietuvos prisijungimas prie „Nord Pool Spot“ padidins skaidrumą bei konkurenciją Lietuvos elektros rinkoje ir atvers platesnes galimybes Lietuvos įmonėms bei gyventojams pasirinkti pigiausią elektros energijos tiekėją.
„Integracija į bendrą Šiaurės šalių, o vėliau – ir visos Europos elektros rinką ilgainiui sudarys sąlygas Lietuvoje veikiančioms įmonėms pirkti kitose šalyse pagamintą elektrą panašia kaina kaip ir jų konkurentams šalyse kaimynėse, o tai teigiamai atsilieps Lietuvos įmonių konkurencingumui, nes sumažins nepalankių elektros kainų pokyčių riziką“, – teigė Ž.Mauricas.
Kartu jis pabrėžė, jog Lietuva turi įgyvendinti elektros jungčių, sujungsiančių Baltijos ir Skandinavijos regionus, projektus. „Tik įgyvendinusi šiuos strategiškai svarbius projektus Lietuva galės visapusiškai išnaudoti bendros “Nord Pool Spot„ elektros rinkos teikiamas galimybes“, – sakė Ž.Mauricas.
Šimtai įmonių iš poros dešimčių šalių
„Nord Pool Spot“ biržoje elektros energija prekiauja 350 įmonių iš 20 šalių. Jai vadovauja Šiaurės šalių skirstomųjų sistemų valdytojai „Fingrid“, „Energinet.dk“, „Statnett“ ir „Svenska Kraftnat“.
Skandinavijos šalyse biržoje nuperkama apie 70 proc. viso šalių suvartojamo elektros kiekio.
Jungtis „NordBalt“
„NordBalt“ projekto tikslas – nutiesti tarpsisteminę jungtį tarp Lietuvos ir Švedijos elektros energijos perdavimo sistemų. Jungties ilgis – apie 450 km, galia – 700 MW. Ją sudarytų aukštos įtampos nuolatinės srovės povandeninis bei požeminis kabeliai ir keitiklių stotys Lietuvoje bei Švedijoje.
Pernai gruodį buvo baigtas tarptautinės elektros jungties „NordBalt“ kabelio bandymas ir Švedijoje pradėta jo gamyba. 900 km ilgio kabelis bus gaminamas 15 mėnesių, pradėti jį tiesti Baltijos jūroje planuojama 2014 m. kovą. Numatoma jungties eksploatacijos pradžia – 2015-ųjų gruodis.
Preliminari projekto kaina yra 1,9 mlrd. litų.
Jungtis „LitPolLink“
Lietuvos ir Lenkijos elektros energijos jungtis „LitPolLink“ Baltijos šalių energetikos sistemas sujungs su Vakarų Europos energetikos sistemomis, prisidės plėtojant bendrą Europos elektros rinką ir didins energijos tiekimo patikimumą. Numatoma 500 MW galios Lietuvos–Lenkijos jungties eksploatacijos pradžia – 2015-ieji.
Iki 2012 m. pabaigos planuojama baigti konsultacijas dėl teritorijų planavimo dokumentų Lenkijoje, pasiekti susitarimus su žemės savininkais šioje valstybėje. Metų pabaigoje paaiškės nuolatinės srovės intarpo Alytaus TP rangovas, kuris suprojektuos ir pastatys įrenginius.
Iki 2014-ųjų planuojama gauti leidimą tiesti 400 kW elektros energijos liniją Lenkijos teritorijoje.
Preliminari projekto kaina – 1,28 mlrd. litų.
