Buvusio „Google“ darbuotojo patarimas programuotojams: nesimokykite daug skirtingų kalbų

Išmokti programavimo kalba - tai tas pats kas du pirštus... Bet išmokti programuoti yra visai kas kita. Bet kai išmoksti programuoti gali programuoti su kuria tik nori kalba, ją kokia savaitę pasimokęs. Kad ir prieš kelias savaites sugalvojau automatizuoti AutoCAD darbą ir visiškai nemokėdamas ir net nežinodamas kuo programuoja ant AutoCAD per jas suprogramavau kelias programėles. Naudodamas auto lisp, visual lisp ir ActiveX. Žinoma netapau šių kalbų specialistų, bet su jomis galiu susiprogramuoti tai ko man reikia. Žinau kaip reikia ieškoti informacijos ir kaip ją suprasti, nes prieš tai išmokau c++ kalbos ir programavimo. Sunkiausia programavimo dalis išmokti naudotis papildomomis programavimo kalbos bibliotekomis. Tačiau bibliotekos nėra programavimo kalba, o programos (jų dalys) kurias tenka išmokti naudoti. P.S. Jis yra buvęs google programuotojas, nes jį pakeitė programuotojas kuris mokėsi daug programavimo kalbų.

Absurdus rašai vaikine. Kiek metų jau programuoji, kad apsiverčia liežuvis tokius dalykus kaip AutoCAD Extend'inimą su LISP programavimu pavadinti ? Čia tik pas lietuvius kiek suprantu toks stereotipas iš kažkur į galvą įsikalę, jog C++ pramokę visas kalbas žino(nesunkiai išmoksta Googlindami ale...). Aš išvis neskaitau jokios kalbos kažkokiu mokėjimu kai su ja minimalius darbus darai, visokius Android žaidimukus (Java'eriai) su ta pačia C++ ką nors smulkaus. Jeigu išmokai vieną kalbą ir kitom gebi programuot tik su internetiniais resursais, reiškias tu jų nemoki, o tiesiog gebi prisitaikyt ir greičiau rast informaciją (kurios be internet'o ir visokių "man" Linux'e ar dar kokių kitų įrankių springdamas nemokėtum normaliai kodo parašyt). Įdomu man būtų pamatyt kokius tamsta rimtus projektus su C++ esate daręs, jeigu būtų galima numeskite nuorodą į PM gal tuomet ir teks atsiprašyt. Čia šiuolaikinių programuotojų dauguma po dešine, kur viską programomis vadina...

Mano manymu, svarbiausia yra algoritmavimas, o ne programabimas konkrečia programavimo kalba. Koks gali būti programuotojas, jei jis nemoka algoritmuoti? Tada net interneto šaltiniai nelabai padės. O dėl pastarūjų, tai yra išties geras dalykas, norint greičiau navyguoti ir nepasiklysti šiuolaikinių programavimo technologijų didžiuliuose labirintuose. Rimtesni programuotojai susikuria savo žinynus, kad kiekvieną kartą nereikėtų vis apie tą patį galvot. O juk mintai visko nesimokysi, bent man tai atrodo visiskai nelogiška. Jei nori dirbti konkrečiai vienoje kompanijoje, kaip kad Google, tai tada turbūt apsimoka geriau mokėt vieną, Java, programavimo kalbą, tačiau gyvenime vargu, kad taip bus ir tikriausiai teks paklaižioti po kelias kompanijas, kur ir technologijos bus naudojamos skirtingos.

@SuperHP: Aš tai net nemanau, kad būtent Java, jiems reikia programavimo kalbos specialisto, manau tai puikiai įrodo pirkimas tokio Sparrow (Email Client skirtas Mac OS X), juk programėlė pati rašyta Objective-C ir panašiai. O ir tai, jog projektas po jų pirkimo nebesulauks jokių naujų patobulinimų tik bugfix'us įrodo, jog pirko tik dėl kurėjų kuriuos sėkmingai darbins prie savo projektų. Tas pats Google Drive (buvęs Docs), realiai JavaScript'as kas, kad naudojo Google Web Toolkit (Java rašė ir kompiliavo į JS). Neapsiriboja vien tik Java jie, dar labai plačiai naudojamos C++, Python, kas naudojas Quora ir žino kas tas yra ir kokie žmonės atsakynėja ten į klausimus, pasiieškokit, suprasit.

Hoppipolla, apibrezk kas yra programavimo kalba. Tai sinktakse ir semantika, paciu framework'u ismokimas yra ilgiausias procesas, ne kalbos.

@Myslius Tamsta, jeigu nori apibrėžimų, jų pilnas internetas ir žodynai, atsiversk ir skaityk, dar lietuvių kalbos kokį atsiversk, gal bent pradėsi stengtis lietuviškai rašyti, prie to pačio pasidomėk kas iš tikro yra Framework Pagal tokius kaip tu tai gal net ir bibliotekos programavimo kalbos dalimi nesiskaito jau.

Beprasmiska irodinet kazka, mastyk ka nori.

Žinoma, kad beprasmiška kai nesupranti apie ką kalbi.

Programavimas http://lt.wikipedia.org/wiki/Programavimas Programavimo kalbos http://lt.wikipedia.org/wiki/Programavimo_kalba (XX a. 6-ajame dešimtmetyje susidarius palankioms sąlygoms, sukurta nemažai kalbų, tarp jų Fortran (1954), Algol 58 (1958), ) Taigi programavimas tai bet koks algoritmu kūrimas ir užrašymas. O ne kompiliavimas į mašininį kodą. Todėl tiek LISP, tiek c++ ar net Python yra programavimo kalbos. Tik vienos kompiliuojamos, o kitos ne. It taip nieko labai rimto nesu programavęs. Rimčiausi dalykai bus skaičiuotuvas (skaičiuojantis ir gan sudėtingas formules, ne tik keturis pagrindinius veiksmus) ir gyvatėlės žaidimas terminalę. http://cplusplus.shinigami.lt/ Bet ne tai svarbiausia. O svarbiausia programavimo logika ir metodai. Kaip OOP, kurie gali būti įgyvendinami įvairiomis kalbomis. Nors LISP OOP ir neturi, bet C taip pat OOP neturi. O išmokus programavimo mastymo, nesvarbu kokia programavimo kalba pasiimsi, jei ji tik naudos ta pačia logika ir turėsi reference knygą, galėsi sėkmingai ją naudoti programavimui. Nebent busi grybas

Nepyk vaikine, neneigiu to ką sakai, tik tiek, kai imsi programuot kažką Complex ir tada switchint tarp programavimo kalbų, logika padės, bet reiks išmokt nemažai ir to kaip viskas toje pačioje programavimo kalboje vyksta priešingai nei kitoje Juk būdai įgyvendint tuos pačius "task'us" ne visada vienodi.

...

Biblioteka čia jau sudėtingesnis dalykas ir gan diskutuotinas. Nes naudodamas c++ kalbą galiu pasirašyti algoritmą kuri naudosiu kaip biblioteką. Bet ji nebus oficialioje c++ dokumentacijoje ir niekas kitas jos nenaudos jei jos nepaplatinsiu. Bet vis tiek tai bus pilnavertė biblioteka. Taigi, biblioteka - tai tik kalbos papildimas arba jau parašyto kodo daugkartinis naudojimas. Bet biblioteka vis tiek yra tik priedas prie programavimo kalbos. O frameworkas tai jau įvairių bibliotekų rinkinys. Kuriame jau yra surinktos įvairios bibliotekos ir dėl to didžioji dalis kodo jau yra parašyta.

Tai čia elementaru visose moderniose programavimo kalbose, tik pliko algoritmo juk nepaliksi gausi jį į klases kišti ir metodus.

Toks įspudis, kad daugumai čia įdomu ne programavimo kalbos, o kieno b*** ilgesnis.

Na nevisai teisingai.. Tarkim dirbant prie web technologijų, vien techninės, tarkime php/ruby/python ar ten asp neužteks, taip pat turi gerai išmanyti ir javascripta, taip pat didelis pliusas html ir css, taciau sitoje vietoje jau gali pasidarbuot tam nusamdytas dizaineris Bet kalba čia eina apie DIDELES kompanijas, tai reiškia, kad tau užtenka mokėti savo kalbą, jei bus darbas su kita kalba, ta kompanija turės tos kitos kalbos specialistą ir jis padarys tai ko reikia bendraudamas su tavim. Ir paskutinis komentaras teisingiausias, kaip visada susirenka spuoguoti geekai ilgais plaukais ir aiškinasi, kieno penis didesnis. Niekada programeriai nepripažįsta kitų programeriu nuomonės, nežinau kodėl, man asmeniškai patinka pasiklausyt protingesnio iš jo pasimokyt. Kaip čia pirmas rašė, jis mat kažką autocadui tutorialus pasiskaitęs pasirašę, ir jau skaito save programeriu. Pakartok tą patį, ištraukęs interneto kabelį iš kompiuterio

Peter Norvig (Director of Research at Google Inc) yra pasakęs „reikia mokėti programuoti, ne programavimo kalbą“. Nežinau kaip šitie patyrę programuotojai čia esantys ir sakantys, kad užtenka mokėt programavimo kalbą, bet man atrodo, kad gerbiamo P. Norvig patirtis didesnė už jūsų, tai aš linkęs juo pasitikėt. Gal jūs nesuprantat ką reiškia mokėt programuoti? Tada jau nė neverta ginčytis dėl to, kas geriau, mokėt programuoti ar programavimo kalbą...

O ka reiskia moket programuot, gal galetum paaiskinti ?