Stiklinė sfera, pagerinanti Saulės energijos elementų efektyvumą

Iš pirmo žvilgsnio labai perspektyviai atrodanti technologija. Kam sukinėti didelį veidrodį, jei gali važinėti mažą foto elementą. Įdomu kokie trūkumai.

Stiklinis burbulas užpildytas vandenių. Vanduo karštame ore virsta garais. Garai plečiasi. Ir stiklinis burbulas virsta stiklo šukėmis. Arba reikia įdiegti vandens vėsinimo sistemą, arba nenaudoti ten kur dideli oro karščiai. Stiklo valymas. Apvalaus paviršiaus.

Nu, nelabai įsivaizduoju, kokia jėga ten tas vanduo brautųsi laukan, bet jei ir pajėgtų paprastą stiklą išraut, tai bet kada galima ir ne paprastą stiklą naudoti. Vandeniui ne tik reikia šilumos, bet ir atitinkamo slėgio, kad virstų garais. Tokiam burbule vanduo tikrai pasiliks skysčiu.

Na nežinau. Apie panašią idėją skaičiau prieš kokius 7-8 metus. Kažkas vis dėlto nepasiteisino. Na, aišku, technologijos žengia pirmyn tai gal... O šiaip turėtų būti sunkūs tie burbulai, jas laikyti turėtų masyvios konstrukcijos. Jei burbulai iš plastiko, gali neatlaikyti vandens svorio ir idealios formos (nebefokusuos šviesos į vieną tašką). Jei burbulai stikliniai - sudetingesnė ir aišku brangesnė pagaminimo technologija. Mieste kaip architektūrinio elemento stiklinio burbulo nepanaudosi dėl pasitaikancio vandalizmo. Kažkas rašė, kad dėl vandens temparatūros ir garų nieko gero. Bet jei vandens sfera naudojam tik kaip lešį, tai temperatūra lygiagrečiai su aplinka keisis (neįkais labai nuo saulės). Jei naudojam tik Ispanijoj, Afrikos šiaurėj, Meksikoj ir pan. tai viskas ok - temparatūros labai nešokinės. O kodėl negalima iškart stiklinio rutulio naudot? Ir temperatūrų svyravimui stiklas ne toks jautrus, be to, manau, kad lęšio forma būtų efektyvesnė nei burbulas. ir isvis - ar burbulas ką nors fokusuoja? Prisiminus fizikos pamokas peršasi neigiama išvada.