JAV pradėjo veikti FTB nacionalinė veidų atpažinimo sistema (6)
JAV Federalinis Tyrimų Biuras (FTB) pradeda plėtoti biometrinę identifikavimo sistemą „Next Generation Identification“ (NGI), į kurios kūrimą JAV Vyriausybė investavo apie 1 mlrd. JAV dolerių. Šiuo metu jau veikia veidų atpažinimo sistema, galinti automatiškai atpažinti žmogų pagal videokamera stebimą vaizdą ar net pagal vairuotojo pažymėjimo nuotrauką, praneša interneto portalas „ExtremeTech“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
NGI taps nacionaline duomenų baze, kurioje bus saugomos fotografijos, akies rainelės vaizdai, balso įrašų pavyzdžiai ir kiti biometriniai duomenys. Jie turėtų padėti FTB identifikuoti ir surasti nusikaltėlius; antra vertus, kokiais keliais visi šie duomenys pateks į duomenų bazę – visa tai kelia nemažai klausimų žmogaus teisių gynėjams.
Iki šiol FTB rėmėsi nacionaline pirštų atspaudų baze IAFIS, kuri jau seniai prašėsi modernizuojama. Pastaraisiais mėnesiais buvo intensyviai testuojama veidų atpažinimo sistema, prie kurios galimybių bus prijungti ir kiti biometriniai duomenys. Kaip tikimasi, tai leis pagreitinti įtariamųjų asmenų identifikavimo procesą bei sumažinti neištirtų bylų skaičių.
Dabartinės veidų atpažinimo technologijos pasiekė tokį lygį, kuris leidžia atpažinti žmogų, pasinaudojant fotografija (taip pat, ir nuotrauka, esančia asmens tapatybės dokumente). Tokių duomenų bazėje yra jau 1,6 mln., atpažinimo procesas per 1,2 sekundės galimas 92 % tikslumu. Tuo atveju, jei automatinė biometrinio atpažinimo sistema naudojama muitinės kontrolės metu (o jis trunka kiek ilgiau), tikslumas sudaro visus 100 %.
Kol kas bandymai vyko su jau žinomų nusikaltėlių fotografijomis. Žmogaus teisių apsaugos gynėjai vis tik baiminasi, jog galų gale į šią duomenų bazę pateks tiek įtariamųjų, tiek nusikaltėlių, tiek ir visai nekaltų piliečių biometriniai duomenys, o duomenų šaltiniu taps vairuotojų pažymėjimai, medicininiai dokumentai ir t. t. Ir niekas nepaneigs fakto, kad duomenys nebus renkami iš socialinių tinklų, kuriuose žmonės talpina tiek asmeninės informacijos, jog kartais suabejoji, kam kurti tokias duomenų bazes kaip NGI ir rinkti duomenis patiems, kai tą daro patys piliečiai.
