Naudojiesi „BitTorrent“? Esi stebimas!  (21)

Bet kuris internautas, naujausią kino filmą ar muzikos albumą atsisiuntęs per „BitTorrent“ rinkmenų mainų tinklą, tikriausiai netrukus bus stebimas, rašo bbc.co.uk.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Birminghamo universiteto mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad interneto duomenų srautus stebinti bendrovė per kelias valandas gali pradėti sekti bet kurį neteisėtai turinį besisiunčiantį interneto vartotoją. Tyrimo autoriai teigė esą apstulbinti stebėjimų masto.

Autorių teisių turėtojai, pasinaudodami stebėtojų turima informacija, gali imtis teisinių veiksmų prieš neteisėtus informacijos mainus.

Trejų metų trukmės tyrimą atliko grupė kompiuterių mokslininkų, kurie sukūrė programą, veikiančią kaip „BitTorrent“ klientas ir stebinčią visus prisijungimus prie informacijos mainų tinklo.

„BitTorrent“ – tai rinkmenų mainų tinklas, kuriame tam tikros rinkmenos vienu metu siunčiamos iš daugelio kitų interneto naudotojų. Mokslininkų tyrimo duomenys rodo, kad stebėtojai neskiria užkietėjusių piratų nuo vienkartinių informacijos siuntėjų. „Nereikia siųstis nuolat ir daug. Kas nors, atsisiuntęs vos vieną filmą, taip pat bus užregistruotas. Jei turinys patenka į šimtuką populiariausių siuntimų, naudotojas bus užregistruotas per kelias valandas“, – sakė tyrimui vadovavęs Dr. Tomas Chothia. Ne tokio populiaraus turinio siuntimai taip pat stebimi, bet rečiau, nustatė mokslininkai.

Rinkodaros įrankis?

Tyrimo metu nustatyta, kad siuntimus per „BitTorrent“ stebi apie 10 skirtingų bendrovių. Pavyko nustatyti, kad kelios iš jų yra susijusios su autorių teisių turėtojais ir teisių saugojimo agentūromis bei saugumo bendrovėmis ar netgi kitomis tyrimų laboratorijomis. Bet maždaug šešios didžiausios siuntimų stebėjimus atliekančios organizacijos buvo sunkiau atpažįstamos, jų tarpininkai buvo nepriklausomos tarnybinių stočių prieglobos bendrovės.

Nežinia dėl ko tokioms įmonėms reikalingi šie duomenys, teigia Dr. T. Chothia. „Daugelis bendrovių tiesiog kaupia duomenis. Vykdyti tokį stebėjimą nesudėtinga, duomenys nesunkiai prieinami, todėl galbūt bendrovės mano, kad duomenis reikia rinkti dabar, o ateityje jie įgis vertę“, – svarsto mokslininkas.

Kai kurios bendrovės, pripažinusios vykdant didelio masto stebėjimus, buvo apkaltintos pardavinėjant duomenis autorių teisių stebėtojams rinkodaros sumetimais. „Šie duomenys parodo, kur koks turinys populiarus“, – sako Dr. T. Chothia.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad vadinamieji blokavimo sąrašai, kuriuos neteisėtos informacijos siuntėjai naudoja norėdami apsisaugoti nuo stebėtojų prisijungimo prie jų kompiuterių, gali būti menkaverčiai.

„Daugelis mūsų aptiktų stebėtojų nebuvo įtraukti į blokavimo sąrašus, taigi, priemonės, skirtos apsisaugoti nuo tokių stebėtojų, iš tiesų nėra veiksmingos“, – tvirtina kompiuterių specialistas.

Tvirti įrodymai

Kai kurie autorių teisių turėtojai iš JAV ir Europos pagal IP adresus, surinktus stebėtojų įmonių, kreipiasi į teismus prašydami išduoti orderius, įpareigojančius interneto paslaugų teikėjus perduoti su tais IP adresais susietus fizinius adresus.

Tuomet asmenims, gyvenantiems tais fiziniais adresais, siunčiami laiškai, kuriuose reikalaujama kompensacijos už neteisėtą siuntimą ar įspėjama apie galimus teisinius veiksmus.

Visgi Dr. T. Chothia mano, kad tokiu būdu surinkti įrodymai teisme nebūtų labai stiprūs. „Visi tyrimo metu matyti stebėtojai jungdavosi prie rinkmenų dalintojų ir nustatydavo, kad jų kompiuteriuose veikia „BitTorrent“ programinė įranga, tačiau jie realiai nerinko jokios informacijos, kuria buvo dalijamasi. Kyla klausimas, ar mūsų aptikti stebėtojai iš tiesų gali turėti įrodymų apie informacijos mainus, kurie galėtų būti panaudoti teisme“, – abejonėmis dalijosi mokslininkas.

Anksčiau teisininkams buvo kilę abejonių, ar pagal IP adresą galima naudoti kaip įrodymą teisme, mat toks adresas nurodo galinį pastovaus IP adreso tašką, į kurį buvo siunčiama informacija, tačiau nenurodo konkretaus siuntimą vykdžiusio asmens.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
(0)
(0)
(0)

Komentarai (21)