Kalbant apie balsavimą naudojantis informacinėmis technologijomis, reikėtų paminėti, jog toks balsavimo būdas neapsiriboja vien internetu. E-balsavimo sąvoka galbūt daugeliui yra įsirėžusi kaip būtent balsavimas internetu, tačiau tai ne vienintelė e-balsavimo forma.

Iš esmės, galima būtų išskirti minėtąją balsavimo internetu formą bei balsavimą, pasitelkiant kompiuterizuotas balsavimo mašinas. Visur, kur atsiranda tam tikra technologijų įtaka bei veikimas, žmogaus klaidos galimybę pakeičia klaida pačioje technologijoje, įsilaužimo rizika ar kiti atvejai, kai gali atsirasti tam tikrų neatitikimų ar problemų (dėl tų pačių technologijų netobulumo ar trečiųjų asmenų įsikišimo).

Pirmiausiai, reikėtų įvertinti ar elektroninio balsavimo sistemos yra pakankamai saugios. Tokios diskusijos verda jau seniai ir kai kurios Europos valstybės, ir JAV naudoja ar naudojo technologijas balsavimui palengvinti. Šiame straipsnyje noriu koncentruotis į rizikas bei keliamus klausimus šiandien, kai jau praėjo daug laiko ir įvyko technologinių pokyčių nuo diskusijų pradžios ir pirmųjų bandymų.

Kaip ir minėjau, reikėtų išskirti e-balsavimo sistemas:

• e-balsavimas asmeniškai, naudojant balsavimo aparatus (pavyzdžiui, liečiamojo ekrano (angl. touch screen) aparatai);
• e-balsavimas per atstumą, naudojantis internetu.
• E-balsavimas, naudojant balsavimo aparatus

Egzistuoja daug tokių aparatų bei sistemų variantų (daugiausiai liečiamųjų ekranų). Iš esmės, ši sistema yra skirta tam, kad būtų eliminuojama netikslaus ar neįskaitomo pažymėjimo balsavimo biuletenyje galimybė bei kiti neaiškumai ar netikslumai, susiję su popierine balsavimo biuletenių forma. Tokiu atveju balsuotojo registravimas ir identifikavimas yra atliekamas įprastai, o pakeistas tik pats balsavimo vykdymo procesas. Taip pat, naudojant tokias sistemas, yra žymiai spartesnis balsų skaičiavimas ir rezultatai sužinomi kur kas greičiau.

Žinoma, čia iškyla tam tikrų neaiškumų. Pirmiausia, nėra garantijų, kad aparatas teisingai suprato pasirinkimą bei išsaugojo teisingus duomenis. Toliau – nėra aišku, ar programinė įranga, atliekanti pasirinkimo įrašą, yra patikima ir kas už tai atsako.

Šiuo klausimu, daugelio ekspertų teigimu, balsavimo aparatas turėtų palikti taip vadinamą popierinį pėdsaką, kitaip tariant, pateikti užfiksuotą informaciją taip pat ir popierine forma dėl galimų nesusipratimų, kada rezultatai yra netikslūs ar ginčytini.

Pažiūrėkime, kaip e-balsavimo sistema veikia Belgijoje. Kiekvienas balsavimo aparatas yra įjungiamas USB raktu. Aparatai lieka įjungti ir sujungti su prižiūrinčio asmens kompiuteriu visą balsavimo laiką. Šie USB raktai taip pat saugo balsavusiųjų skaičių.

Tuomet įprastu būdu nustačius balsuotojo tapatybę, jam duodama kortelė, su kuria šis įjungia konkretų balsavimo aparatą. Rinkėjas balsavimo aparato ekrane pasirenka kandidatą, už kurį balsuoja ir patvirtina savo pasirinkimą. Tada aparatas išspausdina balsavimo patvirtinimo lapelį, kurio vienoje pusėje yra kodas, kurį galima nuskaityti aparatu (panašiai kaip brūkšninį kodą), o kitoje pusėje – normalus tekstas.

Žmogus, norėdamas pasitikrinti ar išspausdintame patvirtinime tekstas atitinka kode užšifruotus duomenis, gali nuskaityti kodą su brūkšninių kodų skaitymo aparatu (įranga suteikiama balsavimo vietoje) ir įsitikinti, ar aparatas nesuklydo. Balsuotojas, patikrinęs, ar jo balsas užskaitytas teisingai, sulenkia lapelį per pusę (taip, kad tekstas būtų vidinėje nematomoje pusėje) ir pateikia įgaliotiems asmenims, kad šie patikrintų, ar lapelis tvarkingas. Galiausiai rinkėjas eina prie balsadėžės, ant kurios yra skaitytuvas ir, nuskenavęs barkodą, įmeta lapelį į balsadėžę.

Ši sistema gera tuo, kad užtikrina skaidrumą bei patvirtinimo galimybę. Ar ši sistema pasitvirtins visa apimtimi, bus matyti po galutinio jos išbandymo Belgijoje, spalį vyksiančiuose rinkimuose.

Tačiau nėra numatyta, ko reikėtų imtis, jeigu tokia balsavimo sistema staiga nustotų veikti (dėl vienų ar kitų priežasčių). Ar tokiu atveju būtų pažeista žmonių teisė balsuoti? Ar galbūt reikėtų turėti taip pat paruoštą atitinkamą skaičių popierinių balsavimo biuletenių.

Balsavimas internetu

Kitas e-balsavimo variantas – balsavimas internetu. Šis e-balsavimo būdas sujungia du reikalavimus – nustatyti, ar asmuo turi teisę balsuoti (iš esmės asmens identifikavimas) bei įrašyto pasirinkimo tikslumą. Taip pat nepamirštant ir anonimiškumo bei slaptumo.

Problema yra ta, kad vienareikšmiškai teigti, jog šie reikalavimai yra patenkinti, negalima. Šiuos reikalavimus reikia užtikrinti techninėmis priemonėmis. Jau seniai diskutuojama apie balsavimo internetu pliusus ir minusus ir iš šių diskusijų aišku, jog balsavimas internetu yra patrauklus rinkėjams privalumas. Tačiau daugelio specialistų nuomone, dar neparuoštas naudojimui.

Dažniausiai iškeliamos rizikos yra trečiųjų asmenų įsikišimas:

– Ddos atakos (angl. dynamic denial of service), kurių metu išvedami iš rikiuotės pasirinkti tinklapiai, kurie tam tikrą laiką lieka nepasiekiami;

– Netikri tinklapiai;

– Naudotojų duomenų išviliojimas (phishingo atakos);

– Įsilaužimai į rinkimų sistemas;

– Virusų platinimas, siekiant pakeisti rezultatus.

Konkrečių priemonių šių rizikų užkardymui nėra pateikiama, – kaip ir minėjau, reikalavimų užtikrinimas ir apsaugos garantavimas yra techninių sprendimų rezultatas.

Reikėtų atkreipti dėmesį į Estijos pavyzdį. Šioje šalyje internetinio balsavimo sistema jau veikia ir galima teigti, jog tai yra pirmoji šalis, visiškai įdiegusi balsavimo internetu sistemą.

Estijoje ši sistema veikia panašiu principu kaip balsavimas paštu. Pirmiausia balsavimo metu į vartotojo kompiuterį yra atsiunčiama ir įdiegiama programa, kuri užšifruoja (užkoduoja) rinkėjo balsą. Galima teigti, jog šis užkoduotas balsas yra tarsi vidinis, nepažymėtas vokas balsavimo paštu atveju.

Tuomet vartotojas elektroniniu parašu patvirtina savo pasirinkimą. Pasirašydamas elektroniniu parašu, vartotojas prideda savo asmeninę informaciją prie užkoduoto pasirinkimo (tarsi nepažymėtą voką su pasirinkimu įdėtume į išorinį voką, ant kurio nurodytume savo duomenis). Tokiu būdu yra identifikuojamas asmuo ir nustatoma, ar jis turi teisę balsuoti. Taip pat užfiksuojama, kad jo balsas atkeliavo ir užtikrinamas anonimiškumas, nes užkoduotas balsas yra pridedamas prie kitų balsų, nepriskiriant jo konkrečiam asmeniui.

Taip pat paranku tai, jog savo pasirinkimą per tam tikrą laiką galima pakeisti arba praleidus terminus ir atėjus balsuoti įprastu būdu, elektroninis balsas neskaitomas. Jeigu nutinka taip, kad tas pats rinkėjas vis tik balsuoja ir internetu, ir įprastu būdu, išaiškinus tokį atvejį (išaiškinama, kadangi atėjęs balsuoti asmuo yra identifikuojamas taip pat, kaip ir balsuodamas internetu), pasirinkimas, atliktas internetu yra neįskaitomas. Čia lyg ir susiduriama su atveju, kai yra paneigiamas ekvivalentiškumo principas, kuris teigia, jog elektroninis dokumentas turi tokią pačią galią kaip ir popierinis (fizinis), tačiau jeigu žiūrėsime iš tos pusės, kad vėlesnis pasirinkimas yra teisingesnis, tada toks klausimas nekyla.

Taigi, negalima teigti, kad šis ar kiti balsavimo internetu bei apskritai e-balsavimo modeliai yra be priekaištų ir apsaugoti nuo bet kokių rizikų. Tačiau, kaip rodo Estijos pavyzdys, šį patogų ir patrauklų žmonėms balsavimo būdą galima išmėginti, jau nekalbant apie balsavimą naudojant elektroninius balsavimo aparatus.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Tinklaraštis "įDebesis"

Autoriai: Paulius Sartatavičius

Komentarai (15)