Skalūnų dujų nuopuolis JAV

Apie ka ir kalbejau del skalunu.

Tai kokia išeitis? Dar viena OPEC, kuri dirbtinai reguliuotų išgavimą, rezervus ir kainas? Ir toliau verks, kad neatsiperka, o mes mokėsim Gazpromui astronomines kainas.

Rwc, jokios iseities nereikia. Vartotojams kol kas yra gerai, bet tai neatspindi tikrosios skaluniniu duju kainos. Jinai kaip minimum 2x didesne, bet del ivairiu susiklosciusiu dalyku, kol kas tokia situacija apsimoka.

Aš manau lygiai tas pats laikia ir su žalia energija, kad ir kaip beskaičiuotums vistiek (žajioji bent jau kol kas) brangesnė.

O kokiu budu tu isivaizuoji ji galetu tapt pigesnear konkurencingesne? Brangstant iskastinei energijai brangs ir visa kita. Zodziu proporcijos bus islaikomos gan panasios, tik del siandieninniu 10lt po keliu metu mokesi 20lt, bet nuo to santykines vertes mazai keisis, tiesa sakant jos ir dabar mazai keiciasi, tiesiog nuverteja pinigai ir tiek. Bet viskas taip glaudziai surista, kad vienam sektoriui kilstelejus kainas daznai dirbtinai, tuoj nuvilnyja banga ir viskas pabrangsta atitinkamai, daznai ir be pagrindo. Jei taip ir toliau tai po 100m. mokesim uz ta pati 5x didesnem kupiurom bet situacija bus tapati, na duok dieve atlyginimai kad kiltu. Ir uz visa tai reik dekot birzoms. Sakai zalioji taps konkurencinga paprangus isastiniui kurui? Kodel? zole nebrango, dirva nebrango - grudas toj pacio dirvoj kai pries 20, taip ir dabar auga, bet pienas brango, grudai brango, darzoves brango ir tt, tai tiesiogiai surista ir santykis nesikeicia. Nebent bus atrasta uber duper technologija, kuri sugebetu kazka sukurt nenaudojant isorines energijos ar isoriniu zaliavu, tai niekas nesikeis.

Strong_bad, tiek sudo sumalei i viena vieta, kad geriau nereikejo pradet. Kainu balansas pasiekiamas del labai daug priezasciu. Tai ka tu laikai infliacija, visai nera infliacija. Problema ta, kad zmoniu pasaulyje daugiau, nei uztenka pagal musu norima gyventi gyvenimo buda. Jei visi gyventu pasaulyje taip, kaip Lietuviai, mums jau dabar neuztektu resursu. O jei kaip amerikonai, turbut ir visos saules sistemos resursu neuztektu Kodel brangsta maistas ? Del keliu priezasciu. 1) dideja paklausa rytuose 2) brangsta trasos (trasos dauguma gaminama is iskastiniu resursu, be to stipriai issaugo ju paklausa) 3) simet pasaulinis derlius itin prastas 4) brangsta kuras Kodel zalioji energija pigs ? 1) zalioji energija palyginus nesenai pradeta vystyti ir technologijos stipriai tobules ypac saules energijoje. 3) Didziausius kastus sudaro kapitalas, todel realiai efektyvinant kapitalo panaudojima per technologijos - kastai mazeja 4) didzioji dalis resursu panaudotu yra PERDIRBAMI, taigi atitarnavus savo laika bus galima tiesiog perdirbti ir is naujo panaudoti, ko nepasakysi apie nafta ar dujos, kurios sudaro ~80% technologijos kastu 5) pagaliau prades ekonominiai kastai arteti prie socialiniu kastu (tarsa kainuoja ir iki siol jinai mazai apmokestinta pasaulyje ir neprilygsta realijoms) 6) iskastiniu resursu mazeja, jie zinoma niekada nesibaigs, bet sumazes iki tiek, kad neapsimokes naudoti kaip kura. O siaip zmones, pasiskaitykit pagaliau kokiu ekonomikos pagrindu vadoveliu, gal suprasit, kuo skiriasi planine ekonomika nuo laisvos rinkos kapitalistines ekonomikos... O tai nusikalbat paskui taip, kad net baisu.

. Verčiau mažiau subsidijuoti konkrečias jėgaines ir daugiau lėšų skirti technologijų tyrimams. Su dabartinėmis kainomis (tiek vietinėmis, tiek pasaulinėmis), artimiausius dešimtmečius mums niekad labiau neapsimokės gaminti nei pirkti. Dabar matom, kad ir štatų įmonėms tas pats. Ką kiekviena valstybė-energijos vartotoja ir stambi pramonė gali padaryti - tai užsitikrinti du punktus. 1. Nepirksime energetinių resursų brangiau nei patys galime pagaminti. 2. Patys pagaminsime ne mažiau nei X% viduje suvartojamos energijos. Tai - akivaizdi "no-no" opcija bet kokiai "žaliajai" energetikai Europoje (nes gamybos kaina labai užkelia barjerą "nepirksime brangiau nei X", bei neužtikrina pastovaus X%). Taip pat - "no-no" opcija štatams su skalūnais ("nes įsipareigojimai, investicijos ir perprodukcija tokios didelės, kad nebeapsimoka gaminti"). Šitą prieš kelias savaites suprato Olandija, praeitą savaitę pripažino Merkel, dabar ir štatų energetikos bendrovės. O mes dar tebegyvename iliuzijomis: pusantro karto didiname VIAP mokestį, neva "žalioji" energetika mus išgelbės; kišame eilinius porą milijardų į naują super brangios Elektrėnų ("Lietuvos") elektrinės bloką, kuris vėl neefektyviai degins mazutą ir gamins super brangią perteklinę elektrą... Paradoksalu, jei ne šios išlaidos - vien jų užtektų kokiam penktadaliui VAE finansuoti be jokių palūkanų. Neteigiu, kad VAE - geriausia, pigiausia ar vienintelė alternatyva, tačiau tos, kurias dabar taikome - absurdiškos.

rwc, paneik, kad biokuras sildo pigiau nei dujos.

man atrodo, kad tau reiktu vadoveliu ekonominiu pasiskaityti ir ne tik liberalistiniu, nes per daug pilstai is tuscio i kiaura, kaip koks pirmakursis...

pigiau? Valstybei, tarpininkams, galutiniams vartotojams, gamintojams? Kaip aukščiau pastebėta, jei šildymas atpigs 100 Lt, o maistas pabrangs 150 - kaip vartotojas, atpigimo nematau. Kaip ekonomistui turbūt nebūtina aiškinti, kad jei 1% bioenergetinių išteklių atpigintų energiją 0.1%, tai nebūtinai biokurui paskyrus visus 100%, energija atpigtų visais 10%. Ir kitas klausimas - kiek kalbėdami apie biokuro kWh savikainą esame konkurencingi lyginant kad ir su Vokietija? Jei prasidėtų biokuro rinkos persipildymas - kas pirmesni lėktume iš rinkos? Vėl liktume prašinėtojais: "gaminkite jūs tą teravatą, bet ne daugiau - mat mes savo megavatą irgi norime parduoti". Viena yra panaudoti išteklius, kurie šiaip ar taip naudos neduoda (tad puiku, deginkim šiukšles ir subsidijuokim kWh kainos skirtumą - nes tai pigiau nei laikyti dirvonuojančius laukus, kažkur tas šiukšles slapstyti, galų gale - dar kažką galime pusvelčiui parduoti). Visai kas kita - užsikabinti už hipiškos idėjos kaip kurą panaudoti bet ką, ką tik mokame sukūrenti. Tad, jei paimsi pirmą kraštutinumą, gausi energiją, kurios savikaina vos ne neigiama. Antrą - pradėsi deginti šimtadolerines kupiūras.

Tu, asmenines žinutes skaitai ar ne? Ar man už tave reikės įjungti bb codą tavo profilyje?

Biokuro kaina ir duju kaina palyginti pradzioje galima. Zinome, kad biokuro kirtimo atlieku, siuksliu bei siaudu uztenka aprupinti Lietuvos visus centralizuotai teikiamos silumos poreikiu. Greitai niekas nevyksta. Realiai biokuro rinka Lietuvoje, bent iki siol buvo valdoma rubikono pagrinde. Tai jei juos ismesti normaliai, tai biokuras butu dar pigesnis. Niuansas, biokuro katilai brangesni ir daugiau zmoniu reikia, bet ju milziniskas privalumas - daug daug daugiau pinigu lieka Lietuvoje.

burbulu...niekas nepastebi...nes tuo metu gerai buna visiems...o po to kazkas kaltas...tik ne tie kurie sukele burbula....

Taip, bet jei sukūrensime visas kirtimo atliekas ir šiaudus - kuo tuomet žemę tręšti? Miškui/laukui taip pat reikia medžiagų apykaitos. Jei iš ten pastoviai tik imsime - prieaugis, derlingumas mažės. Tuomet reikės būtinai tręšti. O trąšos taip pat kainuoja visais požiūriais, tame tarpe ir energiją.

Skaiciuojama, kad isvezama ne viskas, o dalis naudinga paliekama suputi, bet didzioji dalis yra perteklius neteikiantis naudos. Taip pat pelenuose lieka didzioji dalis mineraliniu medziagu, kurie isvezami is katiliniu isbarstyti nukirstame miske ar javu lauokuose.