Pneumociklas: kai ratus suka suspaustas oras (Video)

Nelabai galiu patikėt kad užtenka 100 km nuvažiuot. Tingiu pagal fizikos dėsnius skaičiuot, bet kiek žinau vieno baliono neužtenka išbūti 1 h po vandeniu, o čia teigia, kad gali varyti motociklą 100km/h visą valandą

kurie neria po vandeniu, ten balionuose buna slegis mazas, o cia isivaizduoju pripumuoja nemazai atmosferu i baliona

ir po vandeniu pucia didesniais kiekiais... cia net skaiciuot "fiziskai" nereikia

O kas butu jei tas oro balionas sprogtu ? Iskart pavirstum mesgaliais, cia panasiai kaip furos pagalves, jei pradursi iskart lavonas. Tik aisku cia metalinej talpoj, bet vistiek kritimo atveju, gali pazaist baliona, o tada jau salmas neapsaugos.

Svarbu tam tikri suinteresuoti asmenys nesugalvotų kiek "pakoreguoti" šio projekto eigos. Žinot, nafta dar nesibaigė. Čia video apie tai, kaip suspausto oro variklis naudojamas nuo žoliapjovių iki elektrokarų ir automobilių. http://www.youtube.com/watch?v=-X6oWZe0QTc

Kiek pamenu, balione net iki 200 bar! Pasitikslinau ir net iki 300 bar pripompuoja. 600 litru oro esant 200 bar selgiui yra apie 3 litrai balione. Panasu, kad visai realus "variklis", jei 12 litru baliona Lietuvoje pripildo uz 18 litu. Vienas litas - 200 litru oro

Kažkodėl intuityviai manau, kad ne viskas priklauso nuo oro kiekio. Aplinkui pilna oro, bet nuo to mes važiuoti nepradedam, tas pats kiekis oro suspaustas daugiau, turės daugiau energijos, tai reiškia ir nuvažiuoti bus galima daugiau.

Tai, kad su pneumatika nėra viskas taip jau paprasta. Kuo daugiau tu orą spausi, tai tuo greičiau jis eis lauk. Ar tu ruošies dirbtinai savo varikliui apkrovą duoti, kad cilindruose slėgis sukiltų? VDV - mišinys, sprogimas ir energija. Pneumatika - kuo daugiau oro paduosi, tuo greičiau suksis. Kažkada jau rodė indą, kuris suspaustu oru važiavo. Triukšmas ten nežmoniškas pas jį buvo ir 100 nuvažiuotų kilometrų pasigirti negalėjo. Tas filmukas man panašus į tą su šaltąja sinteze ir kitus iš panašios serijos. (Na, apie tuos išradimus kur piktieji naftos magnatai nuperka )

- tai tik mėgėjų bandymai, pirmieji vidaus degimo varikliai irgi buvo be slopintuvų ir labai gąsdino kaimo bobas..

deje, pats nardau ir galiu pasakyti kad neriant dazniausiai buna pripusta apie 150-200 atmosferu ( bent jau as su tokiais nardau) ir i baliona jungiamas dvieju pakopu reguliatorius kuris ir sumazina slegi iki vienos atmosferos , kuri mes ir ikvepiam nardydami. tai kaip sake kad baliono uztenka vienai valandai tai cia tas zmogus buvo dalinai teisus bet ir neteisus, nes tai priklauso nuo gylio, kitaip tariant kuo giliau neriam tai tuo daugiau mum reik ikvepti oro kad plauciai nesubliukstu ( padideja plauciu turis). Tai to pacio baliono tarkim 45 metru gylije mums uztektu ~ 15-20 minuciu.

Ne plauciu turis padideja, o isorinis slegis, tai atitinkamai reikia plauciams reik didesnio slegio, kad atsvert isorini slegi, ko pasekoj reik didesnio kiekio oro. Gryztant i tema, tokie oro kiekio skaiciavimai velgi nelabai teisingi. Gi 1 atmosferos ora padavus i cilindra nenuvaziuosi niekur, todel paduoti reikia maziausiai kelias atmosferas, ko pasekoj gauname nuostoli ismesdami vis dar didelio slegio ora. Taigi kazkokiu budu reikia perdirbt vis dar naudingo slegio turinti ora. Deja oras plesdamasis yra linkes atvesti, taigi pirminiam is baliono einanciam reguliatoriui privalom det radiatoriu ir kaip imanoma labiau atsildyt ora iki aplinkos temperaturos taip prisotinant ora papildoma energija. Taip kad ne viskas taip paprasta kaip prijungt kompresoriu prie baliono ir tiketis stebuklo.

o jei dar koki kompresoriuka pritaisyti(hidrauliniu principu veikianti), tai vos ne amzinas varikliukas

Kai atsirado vidaus degimo varikliai, zmones irgi galvojo, kad jiems teks vazineti ant bombos, kuri bet kada gali sprogti. Bet paziurek, nejaugi kas galvoja, kad vazineja su bomba?

Jie kas domėjotės suspaustu oru varomais automobiliais - tai ten buvo sugalvotas modernus pneumovariklis, su skirtingo dydžio išsiplėtimo kameromis - panašiai, kaip garo variklyje. Tipo - pirmame cilindre praradęs slėgį oras dar turi galios judinti sekantį, didesnio tūrio. Naudingumo koeficientas tokiu atveju gana neblogas. Trūkumas - variklis šąla dirbdamas Vasarą tai kondišinas, o žiemą tai ne kas... Ne dėl kabinos šilumos, o dėl pneumosistemų jautrumo užšalimui. Energijos praradimas pildant balionus - na, fiziką mokėmės, žinom? Kompresoriaus savybė šildyti spaudžiamą orą naudojama geoterminiam šildymui ir kondicionavimui ir šaldytuvuose. Bet spausdami orą į balionus visą šilumai panaudotą energiją - tiesiog išmetam Štai ir energijos nuostoliai! Betgi oro balionas biškį pigiau, negu akumuliatorius elektrinei mašinai? Ir nedūmyja kaip vidaus degimo... Ir dar gali dirbti visiškai be elektros ir degimo procesų - ugniai pavojingose aplinkose irgi sprendimas Bet dėti pneumovariklį į motociklą - manau tiesiog užgaida. Nors gal atsipirks, jei benzinukas dar brangs

Niekur neradau, kiek energijos galima sutelkti į šiuolaikinius balionus, aišku dėl to, kad suspaudimo lygis skirtingas. Vis dėl to energijos nuostoliai akivaizdūs. Yra sistemų, kur palaiko suspausto oro temperatūrą, tačiau darbo metu, vistiek nuostoliai neišvengiami. Prieš kokia 20 metų visi buvo susidomėję supersmagračiais, bet dabar aptilo, nors vienintelis trūkumas buvo giroskopinis efektas. Vistik, matyt, akumuliatoriai, pagal energijos atidavimą 1 Kg mąsės, yra geriausi.

Čia info apie tai: http://en.wikipedia.org/wiki/Compressed ... gy_density

Energijos tankis kosminems kelionems aktualu ir kaina nesvarbu, o cia eina apie kilometro kaina ir didele dalim apie ekologija.

suskystintą, bet neparašyta energetinis tankis, manau viršytų ličio akumuliatorius..