Internetinio sukčiavimo auka nūdienos pasaulyje gal tapti bet kas. Su šia mintimi portalas Gizmodo.com pateikia patarimus, kaip pasirūpinti savo asmeninės informacijos internete saugumu.

Slaptažodžių stiprinimas.

Slaptažodžio stiprumas yra pagrindinis veiksnys, leidžiantis išsaugoti informacijos saugumą. Ekspertai pažymi, kad slaptažodyje vertėtų naudoti didžiąsias raides netikėtose slaptažodžio vietose. Kelių frazių panaudojimas taip pat vertingas. Ekspertai pataria, kad būtų pravartu sąmoningai palikti klaidų, o slaptažodžio ilgis turėtų siekti bent 10, geriau -12 simbolių

Esama ir tokių atveju, kai sukuriama tiesiog atsitiktinių simbolių eilutė, nors tokio slaptažodžio įsiminimas tampa papildoma problema.

Na ir esminis dalykas – nenaudoti to paties slaptažodžio visoms naudojamoms paskyroms. Ypač internetinei bankininkystei.

HTTPS.

Daugelis interneto paslaugas teikiančių bendrovių, pavyzdžiui „Google“ ar „Facebook“, prie jų serverių leidžia prisijungti tik naudojantis HTTPS ryšiu. Tokiu būdų šifruojamas bet koks duomenų srautas tarp Jūsų ir teikiamų paslaugų, Wi-fi tinklas negali rinkti tavo prisijungimo duomenų. Niekada nedirbti interneto kavinėje nesinaudojant šiuo ryšiu.

Pasirūpinti saugumo klausimais.

Nors paskyros saugumą užtikrinantys klausimai dažnai atlieka antraeilį vaidmenį, į juos reikia pažvelgti lygiai taip pat kaip ir į slaptažodžius. Verta naudoti skaičius, frazes ir sąmoningai daryti klaidas. Anot ekspertų, į atsarginius, saugumą užtikrinančius klausimus jokiu būdu negalima pateikti tiesioginių atsakymų, tokiu atveju geriau netgi iš viso nenaudoti šios funkcijos.

Papildomas žingsnis.

„Facebook“ ir „Google“ siūlo papildomą žingsnį, kuris padeda užtikrinti asmens duomenų saugumą. Į mobilųjį telefoną atsiunčiamas papildomas PIN numeris, kurį privalu įvesti su įprastu slaptažodžiu. Be abejo, kiekvieną kartą atsijungus nuo paskyros tokia papildoma saugumo priemonė gali įgristi, tačiau tai bent jau suteikia garantijų, kad niekas nepasinaudos Jūsų asmeniniais duomenimis.

Naudokite atskirą elektroninį paštą.

Viešai prieinama informacija yra pagrindinis dalykas, kuriuo pirmiausia bandys pasinaudoti programišiai. Nereikėtų naudoti kasdienio elektroninio pašto prisijungimams prie skirtingų interneto puslapių. Ekspertai pataria prisijungimui prie paskyros turėti atskirą, kitiems tikslams nenaudojamą elektroninio pašto paskyrą.

Taip pat būtina ištrinti visus elektroninius laiškus susijusius su naujo slaptažodžio suteikimu.

„Google Voice“ naudojimas.

Žemo profilio telefono numerio naudojimas susijęs su interneto paskyromis neleis programišiams naudotis asmenine informacija.

Valdykite savo slaptažodžius.

Slaptažodžių valdymo programos, tokios kaip 1Password, yra puikios priemonės, užtikrinančios asmens duomenų saugumą.

Programa ne tik automatiškai įves sudėtingus slaptažodžius, bet ir nurodys, kuriuos duomenis reikėtų pakeisti.

Perspėjimas dėl prisijungimo duomenų.

Socialinis tinklas „Facebook“ suteikia galimybę sekti savo slaptažodžio patikimumą. Prie paskyros prisijungus iš kito IP adreso, automatiškai yra sugeneruojama tekstinė žinutė. „Gmail“ taip pat turi funkciją, leidžiančią vartotojui sužinoti apie iškilusį pavojų jo asmeninių duomenų saugumui.

Komentarai (4)