Prognozė: skandinaviška elektra nurungs rusišką (3)
2012 m. Baltijos šalys pagamino mažiausiai elektros energijos per paskutiniuosius ketverius metus – 19,8 TWh. Tai 6 proc. mažiau nei 2011 m. ir 13 proc. mažiau nei 2010 m. Gamyba sumažėjo dėl pigesnės elektros iš Rusijos ir Skandinavijos šalių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Praėjusiais metais importas iš Skandinavijos padidėjo tris kartus ir pasiekė didžiausią apimtį per pastaruosius dvejus metus. „Elektrum Lietuva“ prognozuoja, kad artimiausiais metais Baltijos regiono elektros energijos prekybos apyvarta su Skandinavijos šalimis viršys prekybą su Rusija.
„Elektros energijos importas iš Skandinavijos nuolat didėjo nuo 2009 m., kai Estijos ir Suomijos energetikos sistemas sujungęs „Estlink“ elektros kabelis buvo pradėtas naudoti ne eksportui, o importui. 2012 m. importas pasiekė 1,6 TWh ir tai sudarė 6 proc. visos Baltijos šalyse suvartotos elektros energijos. Prognozuojama, kad nutiesus dvi naujas Baltijos ir Skandinavijos rinkų elektros linijas, tiekimo pajėgumas tarp šių rinkų padidės iki penkių kartų, o prekybos apyvarta aplenks prekybos apimtis su Rusija“, – teigia Gatis Junghans, „Elektrum Lietuva“ generalinis direktorius.
Pasak G. Junghans, praėjusių metų pabaigoje – šių metų pradžioje vandens kiekis Skandinavijos hidroelektrinių rezervuaruose nukrito žemiau įprasto lygio, tačiau numatomas ir tolimesnis kainų mažėjimas. Tai gali lemti dar didesnį importo iš Skandinavijos šalių augimą.
Praėjusiais metais daugiausiai elektros energijos Baltijos valstybėse pagamino Estija – 53 proc. Tuo metu Latvija pagamino 28 proc., Lietuva – 19 proc. elektros. Nors Lietuvoje jos pagaminta mažiausiai, sąnaudos yra didžiausios – 2012 m. šalyje suvartota 9,6 TWh, arba 38 proc. viso Baltijos šalyse suvartojamo elektros energijos kiekio, o Estijoje ir Latvijoje – atitinkamai 8,2 TWh (33 proc.) ir 7,2 TWh (29 proc.).
