Geologas apie nuogąstavimus dėl skalūnų dujų: turime tiek daug vandens, kad panaudojame tik 20 proc.

Reikia suprasti, kol nesunaudojame 120% (t.y. dar ir vandens neimportuojame) tol rūpintis nereikia :)

O va čia tai paprasčiausias pinigų plovimas. Nes PAV jau būna atliktas bet kokiems išteklių gavybos darbams. Ar tai butu horizontalus ar vertikalus gręžimas. Ar paprasčiausias smėlio kasymas su kastuvais. Visiems jiems PAV procedūros yra atliekamos. Tai kam dar pakartotinai jas daryti? P.S. jis teigia, kad riziką yra didelė. Kai kitas specialistas teigia, kad rizikos praktiškai nėra

Arba kitiem parduot vandeni , bet kažin kam jo reiks.

Palauk dar keliasdesimt metu ir pamatysi kam reiks. Jau dabar pasauly daug kur vandens truksta, kuo toliau tuo situacija bloges

gėlo vandens kažkur trūksta. 1. Dykumos ir pusdykumės, kur trūksta kritulių. Europoje, o tuo labiau mūsų platumoje, dykumų nėra (kiek sausiau nebent Pirėnuose). 2. Greitai augančiuose multimilijoniniuose megapoliuose. Europoje tokių nėra, o gyventojų skaičius mažėja. 3. Dideliuose žemdirbystės plotuose - ypač ryžių ir kukurūzų ūkiuose, šiek tiek lengviau - citrusinių ir vynuogynuose. Lietuvoje tokie neauga, o dirbamos žemės plotai tik mažėja. Gruntiniai vandenys - atsinaujinantis šaltinis, taupyti nėra ko, neperžengiant tos mistinės 100% ribos. Kiniečių, zulusų ir Teksaso vis tiek visų nepagirdysime, net jei ir rastume ekonomiškai naudingą būdą laivais gabenti milijonus kubinių metrų vandens (tiek telpa nedideliame ledkalnyje, kurių pilna Šiaurės Atlante, Aliaskos pakrantėse ir kitur)*. Taigi, kaip bepažiūrėsi, gėlo vandens bent jau mes tikrai nepritrūksime. * P.S. gėlo vandens galima ir pasigaminti - pavyzdžiui, jūros vandeniu aušinant pramonės įrenginius ar elektrines. Jei ši praktika nėra labai populiari - tai tik reiškia, kad gėlas vanduo nėra tokia brangi "iškasena", kad jį apsimokėtų masiškai gaminti.

Dirbamos žemės plotai Lietuvoje didėja. Gruntiniai atsinaujinantyts, giluminiai - ne.

Trumpalaikė tendencija - taip, didėja. Bet ne dėl to, kad būtų smarkiai didinami žemės ūkio paskirties plotai, o kad dėl daugybės priežasčių atgavus nepriklausomybę ir išdraskius kolūkius didžiuliai plotai buvo apleisti, palikti dirvonuoti. Tačiau dabartiniai žemės ūkio paskirties plotai nesiekia nė dviejų trečdalių to, kas buvo paskutiniais prieškariniais bei LTSR metais. Apskritai, visoje ES šie plotai pastoviai mažėja, tad ilgalaikėje perspektyvoje ir pas mus turi mažėti (kai pasieksime bent panašų naudojamumo koeficientą kaip 1990). Dėl giluminių telkinių nesiginčiju - taip, jie ne begaliniai. Vis dėlto, gruntiniai vandenys mūsų klimato ir geologinėmis sąlygomis gali pilnai pakeisti giluminius gręžinius (dėl žemdirbystės, tai kiek jau čia tų giluminių ir naudojama; be to, ilgus dešimtmečius apskritai ūkiai puikiai išsilaikė, kol dar nebuvo tokių gręžinių). Šiaip, akcentuoju būtent gruntinius vandenis dėl konteksto - neva skalūninių dujų bandymai paliks kaimiečius be vandens. Nelabai surišu, kaip tai susiję, bet kad šis straipsnis pasirodė būtent tokiu metu - nemanau, kad atsitiktinumas. Staiga visiems parūpo gruntiniai vandenys - ir nesvarbu, kad ne į temą.

Jei dabar atmintis neatgauna, tai 2012 metais jau buvo viršyti dirbamos žemės plotai palyginus su 1991 metais, kai dar tik kolūkių ardymas prasidėjo. Tarybiniais metais dirbti buvo stengiamasi visa žemė, net ten, kur praktiškai smėlis ir niekas augti negali. Ten auginimas niekada nebuvo rentabilus ir dar greitai turbūt nebus. Plėtrai dirbamos žemės plotams trukdo vienas dalykas - Socialdemokratų žemės grąžinimo nesusipratimas. Už žemę buvo galima kompensuoti pinigais arba grąžinti, tai, kas priklausė, jei toks turto vienetas buvo, bet jokiu būdu neskaidyti reikėjo didelių žemės sklypų. Dabar šimtai sklypų po >200ha buvo išdalinti po ~0,5-2ha ir realiai tie sklypai prarado vertę. Išsinuomoti iš 200 savininkų - misija neįmanoma. Nusipirkti - kiekvienas norės už arą, kaip mieste - 10,000 litų, kai žemės ūkio paskirties žemė geros kokybės ir kitų kokybinių rodiklių, kaip privažiavimas ir galų gale sklypo dydis, kaina už hektarą tokia. O tie sklypai yra apleisti, dirvonuoja, auga krūmynai, kurie ardo melioracinius įrenginius. Išeitis - įvesti žemės mokestį normalų, sutvarkyti registrą ir nesutvarkytiems sklypams skirti 10-30% nuo sklypo vertės baudas. Jei per 4 metus žemė nesutvarkoma ir baudos nemokamos - žemę paimi už baudas. Surinkus didesnį sklypą savivaldybėje jie turėtų būt apjungiami ir išnuomojami ūkininkams ilgalaike nuoma (10-30 metų) be galimybės pernuomot su nurodytom sąlygom, kad žemės derlingumas negali sumažėti ir pan.

"Remiantis Jungtinių Tautų modeliavimu, iki 2025 m. daugiau nei pusė planetos valstybių arba patirs sukrėtimą, bandydamos saugiai patenkinti vandens poreikį, arba susidurs su aiškiu gėlo vandens stygiumi. Šimtmečiui įpusėjus šią problemą gali tekti spręsti jau trims ketvirtadaliams Žemės gyventojų." Vien dėl to reikėtų pasaugoti savo giluminį vandenį. Jis vertingesnis už saklūnų dujas (jei ne dabar, tai po 12 metų bus vertingesnis).

Prieš tai buvusiame straipsnyje apie skalūnus rašiau, kad įdomu būrų išgirsti Lietuvos naftininkų nuomonę. Ir štai. Pakankamai optimistinė. Traukia ir jie visokį šmėrą iš gelmių ir per keletą dešimčių metų nė vieno incidento. O čia matai, ateis piktas amerikonas ir papils chemiją į mūsų gruntinius vandenis. Žegnojamės. Amen.