Protechlab: ar žinote, kokios kokybės fotoelektrinius modulius instaliuojate?

noris spirti i pc kai pries akis iskyla kokia reklama bet kai reklama pateikia kaip rimta straipsni tai hrrr!!

Be to, fotoelementų degradavimas – rimtas reikalas. Jei kada nors tuo užsiimsi, dar padėkosi, kad apie tai buvai informuotas.

- Manyčiau čia daugiau "antireklama", arba problemos kėlimas apie Lietuvą užplūdusią penktarūšę piguvą.

Arba užkonservuoti ir užkasti.

Man tai labai įdomu, kokiu gi jie principu padaro tokias nuotraukas?

Fotoelektrinį modulį maitinant nuolatine elektros srove jis "šviečia". Veikia panašiai kaip šviesos diodas (LED), todėl metodas ir vadinasi elektroliuminescensija. Tiesa, jis "dirba" artimųjų infraraudonųjų spindulių ruože (900 -1500 nm). Kadangi mūsų akis jau nejautri šiioje spektro dalyje, fiksavimui naudojame CCD arba InGaAs detektorius. Kur puslaidininkinės sandūros nedegradavusios, emisija (elektroliuminescensija) intensyvi. Taip nustatome "mirusius regionus"

Pasirodo nėra labai jau sudėtingas. Gana gudrus būdas. O, šiaip įdomu, ar yra kokie nors palyginimai tarp skirtingų gamintojų? Kurių kokybiškesni, o kurių blogesni? Ką pvz galima būtų pasakyti apie kinų gamybos PV? Ir dar įdomu, kaip sprendžiate apie degradaciją. Ar yra koks nors išreiškimas procentais po šios patikros?

- atsparumas degradacijai paprastai tikrinamas "sendinimu", tai ciklinis drėgmės/temperatūros keitimas atsitiktinėms partijos imtims.

Bendru požiūriu degradacija vadiname fotoelektrinio modulio savybių pablogėjimą. Kokios tai savybės? Maksimali galia, įtampa, srovė (matuojama saulės imitatoriumi), izoliacinės savybės ir kt. Kokios tai priežastys kitas klausimas. Galėtumėm kokį mėnesį ginčytis. Pagreitintam sendinimui naudojama visa krūva testų: karščio-drėgmės ciklai, kai modulis 1000h laikomas kameroje, kurioje užtikrinama 85C temperatūra ir 85% santykinė drėgmė. Terminiai ciklai - 200 ciklų keičiant temperatūrą nuo -40C iki +85C ne lečiau nei per 6 valandas, bet neviršijant 100C/h temperatūros kitimo spartos. Terminiai ciklai vykdomi apkraunant srove STC, stabilizuojant ir nestabilizuojant santykinę drėgmę kameroje. O kur dar lauko, ultravioletinės spiduliuotės ir kiti bandymai. Apie testavimą bus atskiras straipsnis, kai galėsime vizualizuoti bandymų rezultatais. Čia galima ir knygą parašyti p.s. dėl partijų, vienam testui naudojami 8 moduliai remiantis IEC 61215 standartu.

Dėl skirtingų gamintojų palyginimo. Labai sudėtinga vertinti. Viena, kokie moduliai iškeliauja iš gamyklos, kita kokie pasiekia laboratoriją. PVZ. šis kinietiškas modulis niekada nebuvo jėgainėje (2 metus praleido biure): http://www.protechlab.lt/wp-content/gal ... -small.jpg Nepaisant to jo dėti į jėgainę jau nebeverta. Jeigu klausimas būtų suformuluotas ar visi kinietiški moduliai prasti? Atsakyčiau, kad tikrai nebūtinai. Yra ir kokybiškos produkcijos. Dėl išreiškimo procentais. Yra du būdai. Vienas netiesioginis, tai fiksuojamas kiekvienos celės santykinis emisijos intensyvumas matuojant elektroliuminescensiją. Kitas būdas - matuoti modulio elektrines charakteristikas impulsiniu saulės imitatoriumi.