Metų išradimas: nuo daiktų pametimo apsaugantys lipdukai (Video) (0)
Jimmy Buchheimas elgiasi keistai. Vienoje iš didžiausių pasaulio technologijų parodų „Mobile World Congress“ Barselonoje jis suka ratus vis užmesdamas akį į savo „iPod Touch“ ekraną. Pajuda kelis žingsnius ir vėl pažiūri. Pasisuka, paeina žingsnį atgal – ir vėl akys susmeigtos į ekraną. Tuomet griūva ant kelių ir vėl žiūri į ekraną. Ir ropoja pirmyn.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Štai!“ sako jis. J. Buchheimo rankose – raktai, kuriuos už šiukšliadėžės paslėpė skeptiškai nusiteikęs žurnalistas. O ant raktų žiedelio – nedidelis monetos dydžio diskas, kurį su savo „iPod“ ir surado J. Buchheimas. Tokiu būdu, žiūrėdamas į elektroninio įrenginio ekraną, jis sugebėjo susirasti savo raktus nedidelio buto dydžio parodos stende.
J. Buchheimo bendrovė „Stick-N-Find Technologies“ nori žmonėms suteikti galimybę niekada nepamesti smulkių daiktų – ar tai būtų raktai, ar piniginė, ar televizoriaus pultelis, ar šuns antkaklis, rašo physorg.com.
Radijo signalo, kurį fiksuoja telefonas, siuntimas – visai ne naujovė. Ir anksčiau tai ne kartą demonstruota. Tačiau „Stick-N-Find“ praktinį naudingumą gerokai padidina nauja radijo technologija, vadinama „Bluetooth Low Energy“. Ji smarkiai sumažina akumuliatoriaus energiją, sunaudojamą išsiunčiant signalą. Tai reiškia, kad ieškomas įrenginys gali būti labai nedidelis – galbūt netgi mažo lipduko pavidalo, maitinamas tokio elemento, koks naudojamas rankiniuose laikrodžiuose – ir veiktų kelis metus. O idealiomis sąlygomis sekimo įrenginys tokį signalą galėtų pajusti net 100 metrų atstumu. Tiesa, mobiliųjų technologijų parodoje, kur įjungta galybė eterį užteršiančių belaidžio interneto įrenginių, ieškomo daikto signalą pavyko užfiksuoti tik maždaug 6 metrų atstumu.
Tiesa, „Bluetooth Low Energy“ technologija nėra be trūkumų. Ir didžiausias trūkumas yra kaina. Du pirmosios kartos „Stick-N-Find“ lipdukai nuo kitos savaitės, kai bus pradėta oficiali jų prekyba, kainuos 50 JAV dolerių. Tiesa, bendruomenės finansuojamų projektų svetainės „Indiegogo“ lankytojai tokių lipdukų galėjo įsigyti ir pigiau – 4 už 65 dolerius. Šioje svetainėje projekto sumanytojai iš savanorių aukotojų norėjo surinkti 70 000 dolerių, bet galutinis rezultatas buvo stulbinamas – praėjusį mėnesį pasibaigus lėšų rinkimo kampanijai jų sąskaitoje buvo net 931 970 dolerių.
Antras trūkumas – suderinamų įrenginių, kurie gali užfiksuoti signalą, stoka. Kol kas „Bluetooth Low Energy“ signalus gali aptikti du naujausi „iPhone“ modeliai, o taip pat – naujausi „iPod Touch“ ir „iPad“ modeliai. Taip pat signalus gali atpažinti patys naujausi ir pažangiausi „Samsung“ išmanieji telefonai. Tikimasi, kad „Bluetooth Low Energy“ ateityje taps visuotinai naudojama mobiliųjų įrenginių technologija, tačiau kol kas ji diegiama tik pačiuose pažangiausiuose įrenginiuose.
Be to, kad ir kokį įrenginį naudotumėte, jis tiksliai nepasakys kur yra signalą siunčiantis lipdukas. Jis gali pasakyti tik kokiu nuotoliu yra ieškomas daiktas. O tai reiškia, kad savininkui teks pažaisti žaidimą „šilta-šalta“. Žinoma, kartais žmogui visai nereikia žinoti kur tiksliai yra koks nors daiktas. Tarkime, važiuojant automobiliu informacija, kad piniginė yra ne didesniu nei 2 metrų atstumu, jau yra pakankama, kad nereikėtų apsigręžti ir važiuoti į paskutinę sustojimo vietą. J. Buchheimas tikina, kad ateityje ketinama įdiegti ir signalo sklidimo krypties nustatymą.
Be to, tokių lipdukų naudotojai tarp „Bluetooth“ įrenginio ir lipduko gali nutempti virtualų pavadėlį. Naudojant tokį pavadėlį lipdukas pradeda pypsėti, jeigu „Bluetooth“ įrenginys nutolsta tam tikru atstumu. Tokiu būdu, jeigu su telefonu sujungtas lipdukas įklijuojamas į naudotojo kelnių kišenę, visuomet žinosite, kad jūs tolstate nuo telefono – arba telefonas dėl kokių nors veiksnių pradėjo neprognozuojamai tolti nuo jūsų.
Ir tai, pasak J. Buchheimo, yra tik „Bluetooth Low Energy“ galimybių ledkalnio viršūnė. „Stick-N-Find“ bendradarbiauja su muziejumi, kurį domina eksponatų apklijavimas panašiais lipdukais. Tuomet šiame muziejuje apsilankę žmonės, savo rankose laikantys planšetinį kompiuterį, priėję prie skulptūros ar paveikslo būtų pasveikinti: „Sveiki, dabar matote paveikslą, kuriame pavaizduotas tas ar anas“.
Tą pačią technologiją labai praktiškai būtų galima išnaudoti ir padedant akliesiems – neregiams būtų balsu pranešama kur yra vienas ar kitas jų ieškomas daiktas.