Visai neseniai buvo paminėtas pirmojo skambučio mobiliojo ryšio telefonu keturiasdešimtmetis. O kokie įrenginiai per tą laiką daugiausiai pakeitė mūsų suvokimą apie bendravimą, kurie labiausiai įsiminė? Ir kaip telefonas su papildomomis funkcijomis tapo kompiuteriu su skambinimo funkcija? Apie visa tai rašė technologijų leidinys wired.com.

Tais pačiais metais pasirodė ir bendrovės „Danger“ aparatas „Danger Hiptop“ (Europoje geriau žinomas kaip „T-Mobile Sidekick“). Tiesa, mūsų šalyje juo nebuvo prekiaujama – jis veikė tik tam tikrų operatorių tinkluose. Daugelio ekspertų manymu, „Danger Hiptop“ buvo pirmasis istorijoje išmanusis telefonas, mat jis užtikrindavo nuolatinę prieigą prie interneto, buvo galima diegtis ir programėles, sukurtas „Danger OS“ sistemai, leido bendrauti siunčiant žinutes kaip interneto duomenis, o ir ekranas jo buvo milžiniškas – net 2,6 colių įstrižainės.

Vienas iš trijų bendrovės „Danger“ įkūrėjų – buvęs „Apple“ darbuotojas Andrew Rubinas – buvo vienas iš pirmųjų žmonių, pasiūliusių atviros mobiliosios operacinės sistemos koncepciją bei 2003 metais įsteigė startuolį, pavadintą „Android“. Dar po metų šią bendrovę įsigijo „Google“. O bendrovę „Danger“ 2008 metais nupirko „Microsoft“, kai kuriems seniesiems „Danger“ darbuotojams teko vystyti ir žlugusius telefonų projektus „Pink“ bei „Kin“, kurti „Windows Phone“ operacinę sistemą. Nemaža dalis darbuotojų netrukus apleido „Microsoft“ ir grįžo prie draugystės su Andy Rubinu bei „Google.“

2003 metais pasirodęs „BlackBerry 6210“ tapo pirmuoju telefonu, suteikusiu galimybę nuolat turėti prieigą prie elektroninio pašto GPRS ryšiu – apie atsiųstus laiškus būdavo pranešama nedelsiant, o ne tada, kai rankiniu būdu buvo tikrinama pašto dėžutė. Tokia savybė verslininkus tiesiog sužavėjo. O GPRS naudojimas taip pat reiškė iki tol neregėtą galimybę naudotis visaverčiu internetu, o ne WAP ribojamu tinklu. Ne mažiau patraukli buvo ir visavertė QWERTY klaviatūra, padidinusi trumpųjų žinučių rašymo patogumą „BlackBerry Messenger“ tinkle, kur žinutės nebuvo apmokestintos vienetais. Iki „iPhone“ telefonų pasirodymo pasaulyje nebuvo nieko išmanesnio ir prestižiškesnio nei „BlackBerry“aparatai.

2004 metų „Motorola RAZR“ mobilusis telefonas yra pirmas aparatas pasaulyje, kurį vartotojai rinkosi ne dėl funkcijų, o dėl stiliaus ir elegancijos. „Motorola“ sugebėjo parduoti net 130 mln. šių aparatų. Dar po metų „Motorola Rokr“ tapo pirmuoju pasaulyje telefonu, kuris suteikė galimybę atsisiųsti muziką iš „Apple iTunes“ parduotuvės. Telefono reklaminėje kampanijoje dalyvavo ir pats Steve'as Jobsas, tačiau jo žavesio nepakako - „Rokr“ pirkėjų nesudomino. Tiesa, ši nesėkmė paskatino S. Jobsą galvoti apie telefono su „Apple“ ženklu kūrimą. 2007 metų „Nokia N95“ tapo pačiu technologiškai pažangiausiu telefonu pasaulyje – taip pat jis buvo ir stilingas, ir funkcionalus. Šis modelis iki šiol nenusileidžia nemažai daliai šiuolaikinių išmaniųjų telefonų. Aparate buvo labai kokybiškas nuotraukas fiksuojanti 5 MP kamera, GPS navigatorius, FM tiuneris, didelis bei ryškus ekranas bei dvi klaviatūros: skaitinė bei daugialypės terpės. Tais pačiais metais pasirodė ir kultiniu tapęs „Apple iPhone“, pakeitęs išmaniųjų telefonų savoką bei parodęs, kad techniniu požiūriu tobulas telefonas gali būti ir patogus, ir gražus, ir paprastas naudoti. Po šio telefono pasirodymo visi gamintojai buvo priversti iš naujo apmąstyti, kokius įrenginius reikėtų gaminti. 2008 metų „HTC Dream“ – pirmasis telefonas su „Android“ operacine ssitema (1.5 versija) bei pirmasis produktas, metęs iššūkį „iPhone“. Žinoma, šis išmanusis telefonas su visaverte QWERTY klaviatūra ir 3,2 colių įstrižainės ekranu gerokai atsiliko nuo „iPhone“, tačiau pirmasis žingsnis iki šiol aršiai tebevykstančiose lenktynėse buvo žengtas.

Šiandien „Android“ telefonai nelabai tenusileidžia „Apple“ gaminiams, o kai kuriais požiūriais juos ir lenkia. Bet, kaip galima suprasti iš šios sutrumpintos mobiliųjų telefonų istorijos, šioje rinkoje viskas keičiasi labai greitai.

Komentarai (0)