Vėjo energija – net ir nepučiant vėjui

Cha. 1000 sferų = 1 vidutinio stiprumo branduolinis reaktorius. 1 sfera kainuotų 12 mln dolerių. Tai 1000*12=12mlrd dolerių vien už sferas be pačių jėgainių, norint tiekti tiek pat energijos kiek tiekia 1 reaktorius. Be to, energija švaistoma siurbliams pumpuojant vandenį į vidų. Tad pasikartosiu - Cha.

Klaudijui būtų pastebėjimas, el. energija naudojama išsiurbiant vandenį iš sferos, o gaminama įleidžiant vandenį į sferą. Jei sutiktumėm su pateikta informacija tekste, įvertinant sistemos naudingumą 80 proc., 1 kWh kainuotų pvz. Lietuvoje rinkos kaina 19 ct (LT su PVM) plius energijos kaupimo sąnaudos 6 ct($)=15 ct(LT) viso savikaina 34 ct, panašiai kaip Kruonio HA. Kad tekste pateikta informacija būtų teisinga 1000 sferų, pakanka, kad į parą el.energija tokioje sistemoje būtų kaupiama 21 val. ir visa atiduota (dirbtų maksimaliu galingumu) per 3 val. (aišku gali būti proporcija ir kita, bet dėl n.v.k. mažesnio už 1, ribinis energijos kaupimas galėtų būti 13 val., o energijos gamyba 11 val. su minimaliu energijos gamybos galingumu) bei tarnautų 30 metų, per tą laikotarpį būtų pagaminta apie 200 milijardų kWh.

toks pats principas tiktu ir suspaustam orui,ypač kas tokį naudoja pramoninėms reikmėms.

Kiek ilgai tie siurbliai veiks, kai jūros vanduo yra toks druskingas.

Na toki projekteli uzsakius 1000 sferu kaina gerokai mazesne butu nei 12mlrd. Ir nepamirsti reiktu kad vejo jegaine pastatai ir ji jau gamina elektra. Branduolini rektoriu jau tik pilnai pastacius. Per ta laiko vejo jegaines jau gerokai butu prigaminusios elektros. Ir vis po truputi daugiau ir daugiau. Nes kad ir 1-10 pastacius galima jau jungti i tinkla. Reiskia savaime statybos eigoja pradetu kaskiek atsipirkineti. Kol per ta laika rektoriu surestu jis jokio pelno nenestu Kaskaip sito dauguma neskaiciuoja ?

Šitos sferos ne gamina energiją, o ją balansuoja, tai yra Kruonio HAE atvirame vandenyje. Vėjo energijos savikaina atmetus kapitalo kaštus yra 4-8ct/kwh. Niekas beje neskaičiuoja didmeninių kainų su PVM, nes po to dar pradeda dubliuoti mokesčius.

Nieko nėra amžino. Paleisi vėjo elektrinę anksčiau - greičiau ateis nominali eksplotacijos trukmė. Todėl viskas atsiremia į tai, per kiek laiko VE sugeneruos elektros energijos, kad kompensuotų savo pastatymo išlaidas. Žinoma, statant atominę elektrinę paskola yra daug didesnė ir ją pradedi atiduoti ne iš karto. Palūkanos kaupiasi, o tu elektros energijos negamini. Dėl to AE pagrinde moki ne už kuro sąnaudas, o už investicijas t.y paskolos aptarnavimą. Čia ir yra paslėpta klausimas: koks VE atsipirkimo laikas lyginant su eksplotacijos laiku. VE dirba 20-30 metų, AE - 60 metų. VE atsipirkimo laikas ~8-15 (tiksliai nežinau) metų. AE- ~20-30 metų. Taigi, grubiai priėmus prielaidą, kad tiek vėjo elektrinių, tiek AE galios vienodos, tai per tą laiką kol dirbs atominė, reikės 1,3-1,8 vėjo elektrinės (visgi nereikės visos visos elektrinės iš naujo perstatyti, tik pakeisti atitinkamas dalis) . O kainas maždaug žinai pats. Jei nežinai, pasiieškok internete. Nebesiplėsiu daugiau, nes esmę jau pasakiau.

tik kad dar su AE bedele. Kainuoja panaudoto kuro islaikymas ir gerokai ilgokai jai jau ir ,,atsipirkus,, Uzdaryti ir naujos nestatyti visiskai neapsimoketu ziurint is finansu puses. Bet aisku kuo toliau tuo labiau islaidos kiltu... Tai tas atsipirkimas jau neaisku kaip kas...

o, kodel negaletu padaryti kokios talpos arciau vejo jegaines stiebo virsaus ir pumpuoti vandeni stiebo vidumi i virsu, o paskui prireikus ta vandeni leisti zemyn per turbina, kaip hidroakumuliacinej elektrinej. Kiek zinau vejo jegaines aukstis apie 100m. Taigi ir galia gan nemaza turetu gautis aisku reiktu ir kazkokio didesnio balasto povandeninei stiebo daliai.

Kiekviena elektros generavimo rūšis turi savo privalumų ir trūkumų. Diskusijų net nebūtų jei kuri nors elektros energijos gamybos tipas būtų daug pranašesnis už kitus. Pavyzdžiui, tu paminėjai branduolinių atliekų laidojimo klausimą, o aš dideles pradines investicijas. Vėjo trūkumas, kad jis gamina pikinę elektros energija, t.y elektros energija yra nepastovi. Dėl to reikia papildomo elektros generavimo šaltinio. Šiuo atveju šią problemą nori kompensuoti elektros energijos akumuliacija. Kitos šalis stato dujomis ar net anglimi kūrenamas elektrines. Kita problema VE elektrinių problema: elektros pralaidumas. Sakykim, tu pasistatai Vėjo elektrinių 1000 vėjo elektrinių parką, kurio galia prilygta atominei elektrinei (~1000MW elektrinės galios). Tau reikės suprojektuoti tokią perdavimo sistemą, kad elektros pralaidumas būtų didesnis nei 1000MW. Taip nutinka, nes projektuojama VE parko galia yra vidutinė. Kai papučia stipresnis vėjas, ji gali generuoti ne 1000MW, o kokius 1100MW. Tai tau tada reikės papildomos 220/330kV įtampos perdavimo linijos. O tai irgi kainuoja nemažai.

Žmogeliai susidomėjo turbinom : A tool on Windtronics' website had calculated we'd get 1,155 kWh per year at the 12-mph average it predicted for our area of Yonkers, New York. And the authorized installer, during his initial visit, didn't say the roof of our headquarters might generate any less, but that rating is at a height of 164 feet, not the 33 feet WindTronics requires for rooftop installations. In the 15 months since the turbine was installed, though, it has delivered less than 4 kWh. At the rate the WT6500 is delivering power at our test site, it would take several millennia for the product to pay for itself in savings—not the 56 years it would take even with the 1,155 kWh quote we received.

Tai visa tai puikiai subalansuotu akumuliacine talpa prie jegaines O jei nenaudojama elektra, sujungti su hidro elektrine ir pumpuoti i atskira ezeriuka kuri galima veliau paleisti kai reikia daugiau. Manau vejo su hidro elektrinem puikiai susiderintu dar iterpus akumuliacines talpas. Dar yra pliusas kad gedimo ar kokia kita problema remontuoti reikia tik atskirus mazgus. Stabdyti visos sistemos nereikia

Yra geras projektas Desertec, deja panašu jis "On Hold". Esmė ta, kad skansinavai turi labai daug hidroelektrinių ir jie jas gali naudoti kaip HAE, nes jei neišleis vandens, galės jo daugiau išleisti vėliau ir pagaminti daugiau energijos. Kai kurios šalys turi geresnes vietas vėjo jėgainėms, pietų Europoje ir Afrikos šiaurėje - saulės elektrinės, o Lietuvo buvo išskirta biokuras, nes reikalingas mums šiluma bei lieka elektra jei naudotume kogeneracines elektrines. Nuo naftos turime lipti greitai, dujų dar užteks gerokai ilgesniam laikui, bet panašu dujos bus pradėtos naudoti kaip minimum laivams, gal net lėktuvams. O anglių vartojimas baisiai kenkia aplinkai ir žmonėms dėl priemaišų, pagrinde sieros, kas sukelia rūgštinį lietų. Net Kinija matome tame bėdų ir neitin noriai plėtoja anglies elektrines, tik kai jau kitos išeities nėra, nes šalis tiesiog nespėja taip sparčiai plėst elektrinį pajėgumą, kaip reikia. Ten net fabrikai turi kvotas elektrai ir būna uždaromi kartais savaitei, kol gauna savo elektros kvotą.

Vėjo elektrinių naudingumo koeficientas siekia 20-30%. Hidroakumuliacinės elektrinės naudingumas yra apie 70-80%. Išvada: akumuliacinė elektrinė tau pakels elektros savikainą tiek, kad elektros tiekti neapsimokės. O tavo tie pasakymai kas būtų jeigu būtų, tai yra atsitiktinis įvykis ir kaip priežastį sunku yra įvertinti. Yra paskaičiuota projektuojant kiek laiko nestabdant reaktoriaus per metus dirs AE nežiūrint ar atsitiks nenumatyta avariją ar panašiai.

Tavo reikalas negalvoti kelis žingsnius į priekį. Bet pažaisk šachmatais taip ir matysi, kas nutinka tiems, kurie iš anksto neapgalvoja visų ėjimų.