Gerokai efektyvesnė vėjo jėgainė? (Video)

Skamba graziai, bet kaip ziema? Manau pripustytu ir uzsikistu.O jei slapdriba tai iki pavasario atlydzio neišvalytum.

čia labai seniai žinomi vėjo gaudymo principai realizuoti, tik kažkodėl jie plačiau nepaplinta. Viena problema - sunku pagaminti didelių gabaritų konstrukciją, per uraganą tokią konstrukciją paprasčiausiai gali tiesiog sugriauti vėjas. Vėjo jėgainės kilovato kaina labai smarkiai priklauso nuo jos dydžio, didelės jėgainės gaunasi santykinai pigesnės už mažas, dėl to konstrukcijos didėja ir energijos savikaina mažėja. o ši jėgainė bus nedidelė, tad santykinai brangi. Antra problema - orentacija į vėją. Prieš kelis metus teko skaityti apie panašius bandymus, ten buvo akcentuojama, kad tokia jėgainė su vėjo gaudytuvu labai jautri vėjo krypčiai, o visą konstrukciją nutaikyti į vėją gerokai sunkiau nei tradicinės konstrukcijos jėgainę. Ir buvo rašoma, kad sukurtas specialios konstrukcijos vėjo gaudytuvas palyginti nejautrus vėjo krypties keitimuisi, bet tokiau nieko negirdėti. Tekę skaityti apie vėjo jėgainę ant namo stogo kraigo, kur namo stogas tarnauja kaip vėjo gaudytuvas, tik namą reikia statyti taip kad jo stogas stiprintų vėją vyraujančia vėjo kryptimi. Tad visokių sprendimų ir taip pilna, o čia greičiausiai bus eilinė antis, kur privalumai išpučiami o trūkumai nutylimi

Gal kas dar prisimena italu sukonstruota "aitvara" gaudyti veja ~800m aukstyje? ten irgi buvo ~3mw galios is vieno aitvaro - zodziu viskas labai grazu, bet kazkodel dingo. gal kas zino kaip baigesi tas ju projektelis?

Kaip gali būti jautri vėjo krypčiai, jei skylės iš visų pusių?

pritariu iš esmės išėjęs oras galėtų būti vėl paduodamas į kitą jėgainę ir t.t.

Nezinau ne fizikas as bet man kazkaip galai nesueina. Pvz kamino visada naturali trauka bus i virsu del slegiu skirtumo, kitaip burzuikes namie neveiktu. O cia ale per stora vamzdi virsuje oras leidziasi zemyn ir besipriesindamas trinciai vamzdziuose greiteja nu ale kaip i leika vandeni piltum. bet kur virsutinio ir apatinio slegiu skirtumas ir trinties nuostoliai? Dar kas idomiausia kad jau po turbinos oro greitis islieka daug didesnis nei ieinancio tai pagal ta sistema reiketu "grazinti" pagreitejusi ora i ta placiaja gerkle ir sistema vis greitetu nepriklausomai nuo ieinancio oro neskaitant gerkles ploto. PERPETUM MOBILE ar kaip ten -beveik Jeigu visa ta konstrukcija apverst aukstyn kojom o apcia nudazyt juodai kad papildomai temperatura sudarytu konvekcines sroves tai gal ir veiktu ale oras eitu kaip per gerai ikaitinta kamina su turbina virsuje

Ir ko ten oras eis į tą vamzdį, kad 6 kart pagreitėtų, oras tiesiog sutikęs kliūtį ją aplenks. Pradedantis amžinojo variklio kūrėjas.

mintis nebloga, del pagreitejimo tai kaip ir hidroelektriniu principas manyciau

Kaip aplenks? Įlys i vamzdy, pamatys, kad netelpa ir apsisuks?

Susidarys oro burbulas vamzdyje ir aplenks įėjimą į jį. Čia kaip į piltuvą kai bandai supilti per daug vandens per greitai.

MZ: viskas čia veikia ir logiška. Pasiskaityk apie Venturi efektą, funneling (tunelio efektas), Wind tower (dar senovės Persijoje išrastas). Viskas čia žinoma ir aišku. Vienas dalykas tik kelia abejonių, tai jų gauti 600 proc., nes jie matavo su to paties ploto turbina. Tai neteisinga, nes kontrolinė turbina turėtų būti to paties ploto kaip pamėmimo "srėbtuvės" projekcijos plotas. Va tada nebūtų jokio 6 kartų efekto. Bet kad sprendimas turi pliusų (nėra besisukančių detalių aukštyje, nenervina "žygaičių bendruomenės" šėšėliai, paukščiai nežūsta (bet prikakoti į tą straublį gali, lizdą susisukt), trubina ir generatorius stabiliai apačioje - lengviau sumontuot ir prižiūrėt, lengvesnė konstrukcija).

Aš dar pridėsiu. Jautrumas vėjo krypčiai kaip esu skaitęs yra maždaug toks: sistema labai efektyvi kai vėjas pučia tiesiai į turbinos piltuvą. Jei kampas tarp piltuvo ašies ir vėjo krypties yra vos keli laipsniai, efektyvumas drastiškai kinta. Tad keli piltuvai kažin ar pagerins situaciją, kai vėjo kryptis bus tarpinėje padėtyje tarp jų. Ir čia ne aš sugalvojau, taip esu skaitęs panašiam straipsnyje. O pakartotinai panaudoti vėją irgi neišeis, nes vėjo turbina gauna energiją iš judančio oro, jį stabdydama. Tad teorinis turbinos naudingumas gaunamas (įrodant matematiškai) apie 60 procentų, jeigu jį bandyti didinti iki 100 judantis oras sustos ir turbina išvis neveiks, tad pristačius viena po kitos daug turbinų jos paprasčiausiai stovės (vėjas neprapūs jų dėl oro pasipriešinimo).Turbina išėjime turi išmesti ateinantį orą ,tai būtina jos veikimo ir energijos gaminimo sąlyga. O šiaip čia visas efektas maži judančios turbinos matmenys o dideli nejudančios dalies. Gal buityje ir nieko, bet didelę pramoninę jėgainę paprasčiausiai sugriautų uraganas. O tradicinės trimentės jėgainės be vėjo greitintuvo sustabdytos turi labai nedidelį oro pasipriešinimą ir uragano metu sustabdomos ir pralaukia pavojingą momentą. Šitai elektrinei to nepadarysi .

Kodėl nesustabdysi šios elektrinės? Galima su žaliuzėm oro paėmimą uždaryti, galima kokius nuleidžiamus skydus sumąstyti ir t.t. Aš maniau, kad oro paėmime, sukasi mentės, kaip ir vertikalios jėgainės. Tik tos mentės nukreipia orą į vamzdį...

Galima ir gaubtą pastatyti iš švino, kuris atsidarytų/užsidarytų pagal poreikį, bet klausimas ar tada beverta tai daryti. Nes kol kas išgirdau daugiau problemų su šita technologija nei pranašumų.