Dvejetainis Babilonas (papildyta)

Klausimas visiškai ne į temą: kodėl ne TypeScript? (Šiaip įdomu, nesikabinėju prie sprendimo)

Stengiamės, ačiū už gerus žodžius

Straipsnis kazkaip man asmeniskai pasirode labai jau silpnas. O kalbant apie programavimo kalbas tai asmeniskai jai kam siulyciau nuo ko pradeti, tai tokia tvarka mano galva butu protingiausia mokytis nuo 0: 1. BASIC (VBA rinkciaus, nes naudojama MS Office, Autocade, Corelyje ir t.t. - beto visi tuos paketus daug mas turi ar naudoja) Kodel ne Pascal ar pan nes tai atgyvenos niekur praktikoje firmose nenaudojamos, tik kazkodel dar mokyklose kisamos; 2. nuo VBA pereiciau prie VB6 ar geriau iskarto VB.NET, lygiagreciai mokytums C# 3. Jei norisi kazko rimciau pereini pramokes C# jau prie ANSI C, nes nuo grinos C ar C++ nekalbu apie MFC ir pan tai butu per ziauriai mano galva kai siuometines technologijos vien OOP tik praktikoje naudoja; 4. JavaScript, HTML, CSS, gal dar ir PHP siek tiek bei classic ASP ar ASP.NET jei orientuotis i web 5. Visos kitos kalbos kaip JAVA, Fortran ar ASM cia jei kam reikia kazko rimciau programuojant kontrolerius, robotus, matematinius modelius ir t.t. Bet siaip jei pradeti programuoti tai reikia zinoti ko sieki: 1) kurti web aplikacijas 2) programine iranga rasyti 3) OS kurti, robotai ir pan mini itaisai, hardwaras 4) sumanieji telefonai Nuo to priklausytu ka rinktis geriau kaip pirma kalba.

Nu manau c++ tikrai nėra "barokiška", paprastų programų, ar žaidimų kūrimui tikras auksas. Užknisa, tas, kad kūrėjas nepritaikė objiektinio programavimo langų, mygtukų kurime... Paliko tą akmens amžiaus winapi su visais HWND hInstance ir t.t

, ir galėsi naudotis į sveikatą visa .NET biblioteka.

O gal žinot kokių gerų bibliotekų, ar header'ių kurti winProgramoms. Visual c++ yra mokamas, tai gal yra kažkas ką galima įkišt į devc++. Irškyrus wxWidgets, labai nepatiko, nes susigadino ir nėjo nieko kompiliuot?

-> {...}. Šitas pavyzdys - labai sintetinis, todėl gal atrodo sudėtingas ir nelogiškas. Reiktų pamatyti, kaip atrodo AJAX kodas: kuomet vienų užklausų rezultatai yra kitų užklausų parametrai, kai lygiagrečiai vyksta keli skaičiavimai ir vaizdavimai ir t.t..

Na jei tik parašęs tūkstantį eilučių pradėsi kompiliuoti tai toks tu ir programuotojas... Klaidų tikrinimas prasideda nuo kiekvienos parašytos naujos eilutės. O parašius tūkstančius eilučių tokių klaidų kaip nepadėtas kablelis ar neuždarytas skliaustelis nebūna, gali atsirasti kitos loginės klaidos kaip antai amžinieji ciklai, neracionalus pc resursų naudojimas, netikslus skaičiavimas ar kitos loginės klaidos.

- taip, straipsnio autoriai (ar vertėjai) galingai nusišnekėjo. Kompiliatoriai čia ne prie ko - geros IDE neteisingos sintaksės klaidas ar abejotiną sintaksę if(a=true) bei supainiotus kintamųjų vardus parodo dar iki kompiliavimo, iškart rašant. Daugumą žioplų ar refaktoringo klaidų gali išgaudyti aktyviai testuodamas izoliuotus blokus. Bet čia eina kalba apie klaidas, kurių neišgaudys joks kompiliatorius. Abejotina sintaksė (Javascripte gali parašyti objekto inicializatorių "{a=1,b=2}", kuris tam tikrame kontekste bus suinterpretuotas kaip validus kodas "var a=1; var b=2;" arba C++ tuščias ciklas "while(a<1); a++;"), supainioti kintamųjų vardai, netyčinės duomenų modifikacijos, miręs kodas, išimtinės situacijos nepatikrinimas, netyčinė inicializacija, įhardkodintos reikšmės, netikri invariantai, OS niuansai, konkurenciškumo bėdos... Neteisingas (ir labai aktyviai naudojamas) kodas gali sėdėti metų metus. Jis gal duos klaidingus rezultatus vieną kartą iš trilijono, o sistema mistiškai lūžinės gal kartą per metus, bet būtinai pačiu netinkamiausiu momentu, ir niekam nešaus į galvą apkaltinti tiek ištestuotą, tiek visiems iki skausmo žinomą ir dar dešimtyje projektų nukopijuotą eilutę. Kažkas padarys "workaroundą" visai ne ten - kad sistema nelūžinėtų. Kitaip tariant, įvels dar vieną nekorektišką logiką iki tol teisingame kode, kurios niekas nesupras, kada ji suveikia ir kada - ne. Šiaip tai teisybė straipsnyje, kad turėti 1 bugą 50-tyje eilučių - geras rezultatas. Reviewindamas kitų programerių kodą, klaidų randu kur kas dažniau, ir galima įsivaizduoti, kad dar tiek pat pražiūriu. Laimė, kad tokios klaidos - slapukės retai lemia tikrai tragiškus rezultatus (t.y. suskaičiuoja kritines vertes su astronomine paklaida), kaip tos raketos atveju, o tais retais atvejais dažniausiai iškart aišku, iš kur jos lenda. Raketos atveju - nesusikalbėjus amerikiečiams ir europiečiams dėl matavimo vienetų. Akcijų biržos atveju - sistemos autoriai, sukūrę agresyvaus kainos mušimo strategiją, nepagalvojo, kad ją naudos ir kas nors kitas, o sistemos susipjaus kartodamos viena kitos sprendimus, kol užlinks visa birža. Abi klaidos lengvai išsisprendė, įvedus tam tikrus "protingumo kriterijus", signalizuojančius apie absurdišką situaciją, kokios priežastys ją bebūtų sukėlusios.