JAV bepilotis lėktuvas pirmąkart sėkmingai nutūpė ant lėktuvnešio denio (Video) (1)
Bepilotis lėktuvas trečiadienį sklandžiai pirmą kartą nutūpė ant vieno JAV lėktuvnešio denio, atlikdamas svarbų pasiekimą kompiuterių valdomų skrydžių istorijoje.
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
JAV jūrų pajėgų orlaivis X-47B nedideliu greičiu priskrido prie lėktuvnešio „USS George H.W.Bush“ ir savo uodegos kabliu pagavo stabdymo lyną, kaip iš vadovėlio užbaigdamas tūpimo manevrą, stebint žurnalistams ir aukšto rango kariškiams. „Šiandien pamatėte ateitį“, karinių jūrų pajėgų sekretorius Ray Mabusas (Rėjus Mabusas) vėliau sakė žurnalistams.
Eksperimentinis lėktuvas maždaug valanda anksčiau pakilo iš Pataksento upės jūrų pajėgų aviacijos stoties Merilande ir priskrido prie lėktuvnešio, plaukiojančio už maždaug 130 kilometrų nuo Virdžinijos krantų apie 13 val. 40 min. vietos (20 val. 40 min. Lietuvos) laiku.
Karinių jūrų pajėgų lakūnai turi po kelerius metus mokytis nutupdyti naikintuvą ant jūroje plaukiančio lėktuvnešio denio, nes šis manevras yra vienas sudėtingiausių aviacijoje. Tačiau trečiadienį pademonstruotas precedento neturint bepiločio lėktuvo nusileidimas parodė, jog moderni programinė įranga pajėgi išspręsti šį uždavinį, nukreipdama kibernetinį orlaivį saugiai ant jūroje plaukiojančio laivo denio.
Bepiločio aparato, kurį JAV jūrų pajėgų kariškiai yra praminę „Jūrų vilku“, sėkmingas nusileidimas atveria naują epochą jūrų aviacijoje, praėjus 102 metams po to, kai vienas biplanas pirmąkart nutūpė ant denio, naudojant stabdymo lyną.
Pilkos spalvos X-47B, lydimas dviejų naikintuvų F-18, leisdamasis idealiai suderino skrydžio trajektoriją su lėktuvnešio denio padėtimi, tikslindamas savo poziciją, naudojant GPS navigacijos sistemas, įrengtas lėktuve ir lėktuvnešyje.
Kitaip nei senesnių modelių bepiločiai lėktuvai, tokie kaip „Predator“ ir „Reaper“, X-47B gali skraidyti kur kas labiau savarankiškai, o skrydžio operatoriams nereikia jų valdyti per atstumą, naudojant vairalazdę. Atliekant bandymą trečiadienį, lėktuvas pats apskaičiavo, kada jam nuleisti važiuoklę.
Kontradmirolas Matas Winteris (Metas Vinteris), vadovaujantis JAV jūrų pajėgų bepiločių orlaivių programai, pareiškė, kad šis pasiekimas bus įrašytas į „istorijos vadovėlius“, tačiau teigė, kad sėkmingas finalas nenustebino, nes tokių skrydžių tyrimai ir bandymai buvo atliekami jau daug metų.
Gegužės 14-ąją X-47B sėkmingai buvo paleistas nuo lėktuvnešio denio, naudojant katapultą. Po nusileidimo trečiadienį šis aparatas vėl buvo paleistas nuo denio, palikdamas už savęs dūmų debesį ir staigiai kildamas. JAV jūrų pajėgos numato, kad šis uodegos neturinti lėktuvas atliks svarbų vaidmenį visuose lėktuvnešiuose, kuriuose šiuo metu naudojami pilotuojami naikintuvai ir sraigtasparniai.
Bepiločiai orlaiviai, kurie į ginkluotę bus priimti tikriausiai tik 2019 metais, atliks tiek žvalgybos, tiek atakos misijas.
X-47, kurio ilgis - apie 12 metrų, o išskleistų sparnų plotis - beveik 19 metrų, gali skristi tik šiek tiek lėčiau už garsą iki 12 kilometrų aukštyje. Šį eksperimentinį prototipą, kuris atrodo panašus į sumažintą strateginį bombonešį B-2, sukūrė aviacijos ir kosmoso technologijų milžinė „Northrop Grumman“. Kūrimo programa atsiėjo apie 1,4 mlrd. JAV dolerių (3,78 mlrd. litų).