Ar Lietuvoje galėtų iškilti daržovių dangoraižis?

Du žodžiai paaiškinantys viską - didelės platumos. Ten galima naudoti traktorius 400AG+ ir vargo nematyti. O pas mus jei net ir nebūtų žemės suskaitymo sklypais dauguma plotų būtų iki 50ha. Nes mūsų kraštovaizdis: miškai, upės, keliai, melioracijos kanalai, elektros stulpai ir t.t. Ir dar labai svarbu, kad JAV ir ES labai skiriasi pavyzdžiui maisto saugos standartai ir požiūris į tai. Čia kaip pvz.: http://www.forbes.com/sites/nadiaarumug ... ice-versa/

Vytax, dėl pajamų - viskas yra metiniam raporte nurodyta Spekuliacija jie sąlyginai nedaug užsiima, o tai tampa dalis verslo - perki, jungi, optimizuoji, kažko atsisakai, nes pvz neapsimoka technikos tampyti arba su kaimynais sutarti neina. Kas dėl reklamos - nu jei užsisakęs, kad siųstų, tai ir siunčia. O kad palaiko ryšį teigamas dalykas. Kas dėl JAV, tai visiškai sutinku.

Bet gi visas šitas intensyvus ūkis netvarus ir energetiškai neefektyvus, lygiai kaip ir šita mūsų automobilinė miestų kultūra, ar sutinkate? Jam reikia daug energijos, transportavimui, perdirbimui. Gadinamas dirvožemis, pesticidais naikinamos bitės Manau reikėtų žmonėms gyventi dideliuose kaimuose, turėtų šeima po 20-500 arų žemės, kurioje augintų bulves/kopūstus/ožkytes, namuką, o vietoj automobilinių kelių reikėtų geležinkelių tinklą išvystyti ir sureguliuoti, kad žmonės gyventų taip maždaug iki ~3 km nuo geležinkelio, juo į darbą važinėtų. Tokia visuomenė būtų tvaresnė ir saugesnė

technologas, taip, maistas darže augs be priežiūros, nieko nereikės daryti ir visi norės auginti maistą. Kitas dalykas, taip auginti maistą neefektyvu, tai yra realiai baisiai sukiltų žemės kainos, ypač sąlyginai arti miestų. Lietuvoje tai dar nieko, o pvz Kinijoje ar dar geriau - Bangladeše?

Kad tik paprieštaraut Bangladeše ir taip ~45% žemės ūkyje dirba. Manau idealu būtų ~100% Tuo pačiu visi dirbtų ir pramonėje, 2-3 dienas per savaitę, po 8-12 valandų. Čia tiesiog mano apmąstymai apie tvarią visuomenę. Primeskit, kiek dabartinei infrastruktūrai visko reikia. Na, bet žmonėms tai neįdomu, varo BAU (business as usual) iki paskutiniosios

Paieškok kiek yra gyventojų Bangladeše ir kiek žemių. Tai fantastika, o ne tobula visuomenė. O tokiai infrastruktūrai reiktų dar daugiau visko. Jei tu dar nori visur geležinkelių, kad 3km spinduliu nuo kiekvieno namo būtų, tai infrastruktūrai investuoti reiktų dar žiauriai didelius pinigus ir resursus. Kažkam reiktų visą tai prižiūrėti ir operuoti. Jei esi pvz mokslininkas, tai pasakysi eisi 4 dienas savaitėje daržus ravėti, kol tuo tarpu galėtum pvz "atrasti vaistus nuo vėžio"? Praleidi vieną itin svarbų momentą - specializacija - tai kas mums leido pasiekti dabartinį technologinį lygį, bet tavo idėja nusiųstų mus atgal į 19 amžių.

Daržovių auginimas nedraudžia ieškoti vaistų nuo vėžio Tie patys vaistų tyrėjai neretai sodybose pailsi. Kas jiems trukdo bulves auginti? Matyt alia angliškos nustatos, užaugint pievutę ir girtis, kokie mes krūti, neauginam maisto, mums lietuviai dirba Plačiau mastykim, kur taip nuvažiuosim, etc.

anyway, nesupranti ką noriu pasakyt, ką padarysi, fantazuok toliau apie neefektyvius dalykus

Energijos taupymą/tvarumą, apie ką dabar šnekama Neefektyvu? Fantazuosiu toliau

Nu jei apie energijos taupymą, pigiau atvežti į miestą kilogramą maisto žmogui ar nuvežti ir parvežti vidutiniškai 80kg žmogų į miestą kasdien? O ką aš pagrinde turėjau omeny, iki didesnių miestų centro važiuosi 3-4h, nes reikės stoti kas max 6km, kad surinkti žmones ir negalėsi įsibegėti. O žmonių daug, ne visa žemė derlinga ir tinkama ką nors auginti - pelkės, rezervatai ir pan.

Taip galima ženkliai sutaupyt ant maisto ir vaistų, kurių poreikis didelis tik dėl nesveiko gyvenimo būdo ir mitybos. O ant buitinės technikos ir kitų patogumų užtektų ir 20 val. lažo per savaitę. Tik aiškų poros arų tai žiauriai mažai. Gudžiais tarybiniais laikais kolchoznikams maisto nereikdavo pirkti, nes prasimaitindavo iš 30 arų, plius kažkiek tai maišų grūdų gaudavo iš valdžios. Na bet kaip ten bebūtų gamybą efektyviau koncentruoti metropoliuose, todėl ir maistą geriau būtų auginti ten pat, taip ir gamta atsigautų.

Tarsi prieš 500 metų žmonės buvo sveiki ir gyveno po 100 metų.

lapus. Apie mužiko gyvenimo trukmę nėra ką kalbėti, jo niekas nesaugodavo nei nuo bado, nei nuo karo, nei nuo egzotinių ligų.

Nebūtinai reikėtų važiuoti kasdien po 3-4 h Pirma, tai jei miestai būtų ~60 km vienas nuo kito, tai max atstumas iki miesto būtų 30 km, o tiek ir dabar traukiniai nuvažiuoja per 30-40 min, netgi stovinėdami. Be to, kam būtinai važinėti? Kas ~6 km būtų stotelės, apie kurias būtų darbo vietos, o aplink gyvenami plotai, aplink kiekvieną stotelę išsitektų tūkstančiai žmonių. Iki darbo tas dvi dienas po porą kilometrų galima ir pėsčiom nueiti, o jei reikia - sykį į savaitę dvi į didesnį miestą pavažiuoti. Šiaip gyvenu greta gatvės, kurioje piko metu zuja krūvos mašinų į/iš darbo. Traukiniai gerai, nes plieno riedėjimo trintis labai maža, saugūs, gerai sutvarkius būtų liuks. Aš šiaip mieste gyvenu, bet planuoju įsirengti sodybą, gal šiemet ar kitąmet, smagu Pilnai suprantu ir sutinku, kad mieste gyventi smagu, nereikia kapstyt žemės, viskas atvežama, atpumpuojama (vanduo). Bet tai žiauriai nesaugu. Dėl bet kokio veiksnio sutrikus tiekimui, pasekmės nekokios, anksčiau buvo irgi visokių nelaimių (karų, pvz.), bet anksčiau žmonės daugiau kaime gyveno, buvo saugesni/atsparesni. Ir resursus reikėtų pataupyti, nes dabar liaudis gyvena, lyg tai jie būtų begaliniai.

, kad svaigtų mažiau.)

Yeap, taip ir maniau. Ar toli sodyba nuo darbo vietos?