Kompiuterį užpuolus virusui, vyras pats atėjo į policiją ir prisipažino turįs vaikų pornografijos

+1

Sorry, bet man patinka senos bobules plikom galvom ir neskustom pazastim

Kažkur rašė - nesvarbu kiek metų nors ir 60, bet jei atrodo kaip vaikas tai jau vaikų pornografija.

Mano irgi kompiuterį buvo užrakinęs toks virusas, rašė kad dėl pornografijos ir prašė kad 100 svarų baudą jiems pervesčiau per 24 val.

? 60-ties atrodyti kaip vaikui? Nepanašu, kad čia būtų kažkur logikos. Surask tikslesnį išaiškinimą.

Nea, turi būti nepilnametis.

O jaigu sunus?

* - klasioko, nūnai tituluoto žurnalisto, frazė: "pisti girtą mergą? gal geriau guminę: reakcijos tiek pat, tik burna nesmirdi".

- dažniausiai taip ir yra realiame gyvenime, bet štai prie klaviatūros, tai kas kita!

Tai kaip čia su ta pagarba asmenybei? Asmenybė prarandama sekso procese?

Iskur cia tiek whiteknightu atsirado? pi*dec tos bobos pacios negerbia nei kitu nei saves. Nenusipelne pagarbos. Ziaurus n* cia kaikurie gyvena iliuzijom.

O kuom lytinis gyvenimas pries santuoka trugdo pazinimui, supratimui ir pagarbai zmogui kuri zadi vesti? Juolabiau dabar vis daugiau ir daugiau zmoniu tokiasi nebebudami 18-19 o gerokai 20+. Bunant tokio amziaus beveik kiekvienas turi sioki ar toki lytini gyvenima ir jau turejes ne viena ir ne du partnerius.

O jei nepatvirtins, ką sakysi tuomet? Kad tasai psichologas/psichiatras netikras, nes tu išmanai geriau?

, kurios seksualiniai potyriai nebūtų prasidėję ir pasibaigę manimi. Va tada ir prasideda kompleksai - ar aš geresnis už tą ir aną, gal ano pimpalas kietesnis, gal ji išdykaudama su manimi fantazuoja apie tuos, ar galiu ramiai ją išleisti porai savaičių į komandiruotę, ar ji tikės, kad aš komandiruotėje neinu pas mergas ir taip toliau. Tu esi savo moters nuosavybė, ir pats nenori ja su niekuo dalintis - geriau tegu ir nebūna pretekstų, precedentų, praeities šešėlių. Pats žmonos šeimą pažįstu praktiškai nuo kūdikystės, kasdien tekdavo susitikti su ja gal nuo 17, susikibę už rankučių pradėjom vaikščioti nuo 20, dar porą metų "apšilinėjom", kol pradėjom žaisti paukščiukus ir bitutes. Paskui - mano doktorantūra vienam pasaulio gale, paskui - jos kitame, susituokėm kai man buvo 33. Kas čia blogo? Užtat mes abu žinome, kad turime žmogų, kuris niekad nemeluos, neišduos, kuris visada pasiaukos negalvodamas apie pasekmes sau... Ir kurį pažįstame geriau nei bet kas kitas, įskaitant seksualines fantazijas, jautrias kūno vietas. Labai malonus jausmas - kai žinai, kad tuos malonumus jai atskleidei būtent tu, kad tu jai esi pats geriausias, ir kad nėra paslapčių, kurias atskleidėte ne kartu, o su kažkuo kitu. Jeigu jai būtų poreikis paišdykauti komandiruotėje ar konferencijoje su kitu - gerai, tegu manęs atsiklausia, ir aš leisiu. Jei vartotų tiek alkoholio, kiek aš, ir padauginusi "nuklystų" - būtų skaudu, bet irgi ilgai drumzlių dūšioj nenešiočiau. Tik žinau, kad to niekad nebus - mums to nereikia, mums kokti vien pati mintis glėbesčiuotis su kitu ar kita. Todėl, kad niekad to nedarėme, ir pats tas mechaninis veiksmas mums būtų nepilnavertis - be visiško atsidavimo vienas kitam, be nepakartojamų akių kontakto, be virptelėjimų tik tau vienam žinomais momentais, be specifinio kūno aromato, kurį užuodi per kilometrą ir nuo kurio užsimanai radęs ne vietoje numestą megztuką, be ritualų po gero sekso, kokius turi kiekviena vienas kitą atradusi pora... Partnerio kūnas turi būti sakralus, nesuterštas, tik tavo ir niekieno daugiau. Todėl aš nepritariu ankstyviems seksualiniams eksperimentams su atsitiktiniais partneriais - čia ne kontracepcijos klausimas, o psichologijos. Santuoka - mat ją galai, tik formalumas. Geram seksui ir dviejų širdžių artumui kunigėlio palaiminimo nereikia. Jei žinai, kad su tuo žmogum vis tiek gyvensi, susilauksi vaikučių, nepaleisi ir pats nepabėgsi - štampas palauks tinkamos progos.