„Chevron” pripažinta skalūnų dujų konkurso nugalėtoja

Bjauresnes ir labiau korumpuotos kompanijos jau nebegalejo isrinkti..

Niekas kitas nenorėjo pas mus lįst. Žinojo, su kuo susidurs. O šitie, matyt, turi tiek pinigų, kad viskas px

Kas nors gal aletu cia viska paaiskinti? Tai jie tiesiog atvarys cia pas mus, issikas viska jeigu bus kas, ir pardavines mums? Ar kaip cia suprast? Kokia nauda Lietuvai is to shevrono sanderio?

Sigitai, čia viskas elementaru. Štai imkim mūsų geriamąjį vandenį. Gręžinį įrengia lietuviška hidrogeologų kompanija, eksplotuoja lietuviški N miesto vandenys, santechniką įrengia lietuviški meistrai ir kokia TAU IŠ TO NAUDA? vandenį vis tiek turi pirkti. Kitaip ir negali būti. Taip ir dujas reikės pirkti, nesvarbu, kas jas išgaus. O Lietuvos vyriausybė, net nepajudindama vienos vietos, iš to gaus suderėtą procentą. Iš to procento tau, gal būt, padidins pašalpą arba pasididins sau atlyginimus. Kitas privalumas - galėsi pirkti iš amerikonų, iš rusų arba iš terminalo - pasirinktinai. Ir rusų politinės (o ne rinkos) kainos nebegalios. Jeigu nori uždirbti pinigų - turi pats dirbti. Jeigu nori turėti pelną - įkūrk savo įmonę.

ech... toks jausmas, kad pardave lietuva..... kas dabar valdzioje ? - Socialdemokratai... kazkaip ne motais, kad Europa siulo neskubeti, kol nebus parengta bendra istatymine baze ir nebus atlikti issamus tyrimai. Ir skalunines dujos nikur is lietuvos nepabegs.

Na bet nejaugi nera lietuvisku imoniu kurios uzsiima greziniais ir panasiai. Pagal tavo pvz jau geriau moketi savo valstybes imonei, negu atiduoti pinigus i uzsieni.. Ziurekit ras naftos, ir nuo to musu ekonomika nepagyves. O jei nebutu parduota mazeikiu nafta, patys pompuojam, perdirbam. Bet ne, visada kai lietuviu buna valdoma, tai dirba nuostolingai, o kai tik uzsienieciai perima, pradeda nesti pelnus belekokius...

Reikia ne tik klausyti ką ES, Maskva ar JAV liepia, bet ir savo galvą ant pečių turėti. Ir ja vadovautis. Kaip vokiečių automobilių kompanija, dėjo ant EU žaliukų. Ir kur tu matai kažkoį Lietuvos pardavimą? Taip juk elgiasi visos ne komunistinės šalys. Visa darbą perleidžia privačioms kompanijoms, be pasiima dalį pajamų.

zet, kol Lietuvą rašai iš mažosios raidės, neatrodo, kad ji tau labai rūpėtų... Ševronas per 7 metus ruošiasi išgręžti du žvalgomuosius gręžinius. Ar tau atrodo, kad per daug skubam? Sigitai, mačiau Mažeikių naftą prieš parduodant ir manau, kad jeigu tada jos tada būtų nepardavę, dabar teturėtume krūvelę rūdžių. Bet gamykla yra visai ne tas pat, kas naudingosios iškasenos. Lietuvoje nėra galinčių atlikti tokį darbą. Jeigu ruoštume savo specus ir pirktume ar ruoštume technologijas, tos iškasenos sąnaudų tikrai nepadengtų. Reikėtų eiti į kitas valstybes, o čia konkurencija.

tai kadangi tu parasei is didziosios, tai jau tau labai rupi pardavimas tame, kad nera pakankamai duomenu, kad tai yra saugu isgauti skalunines dujas. Yra pasaulyje greziniu ir "svariomis" technologijomis isgreztu ,bet per mazai metu jiems ivertinti itaka/zala gamtai. Yra cia straisnis sitame portale lietuvos geologu. Taip pat siulau visiems perskaityti ar bent susipazinti su europos tyrimo isvadomis del skaluniniu duju isgavimo, tada komentuoti. Dabar socialdemokratai per telika skelbia, kad pavojaus nera (kitaip nera irodymu, kad tikrai bus zala). O pateikite irodymus, kad tikrai zalos nebus po pvz 20 ar 30 metu ?

Užsiimti gręžiniais ir užsiimti skalūnų dujų gręžiniais yra du skirtingi dalykai. Visu pirma skirtumai yra pačioje technologijoje, antra jos kainoje. Bei žiniose kaip tai atlikti. Čia daug kas rėkia, kad užterš Lietuvą ir pabėgs. Tad duokim gręžti lietuviams. Bet JAV kompanija jau turi patirties ir technologijas, todėl užteršimo galimybė labai maža, o lietuvių kompanijos net neturime. Ir jei įkurtume ją dabar jį neturėtu nei patirties, nei technologijų. Todėl taršos galimybės daug didesnės. JAV kompanija taršos atveju niekur nepabėgs, nes jį turi didelį verslą ne tik pas mus. O lietuvių kompanija turėtu verslą tik Lietuvoje, tai bet kokio įvykio metu tiesiog paskelbtu bankrotą. O vyriausybinės Lietuvos įmonės niekada nedirbo pelningai ir nedirbs. Todėl ne tik dujos kainuotu dvigubai brangiau, bet dar ir iš valstybės biudžeto reiktu padengti nežinia iš kur atsiradusius nuostolis.

1) Mažeikių nafta negali perdirbti lietuviškos naftos 2) Lietuvoje neturime nė vienos įmonės, kuri gali skalūnus išgauti 3) zet, yra poveikio aplinkai vertinimas, kurio metu ir turi būti tai įvertinta. O ar saugu - nuvažiuok į Lenkiją pasižiūrėti, o tada pasižiūrėk pas žygaičius kaip atrodo rajonas - kanalai pilni priversti šiukšlių, net akumuliatorių. Tai pradžioje galėtų nebemesti šiukšlių kur papuola, nes šitaip tikrai teršia gruntinius vandenis. O kai pradeda kalbėti apie spaudimą iį apačios, ir kad tas vanduo pakils, tai klausimus jums, o kodėl dujos jau dabar nepakyla ir neužteršia mūsų vandens, kai dujos į viršų kyla daug lengviau nei vanduo?

O konservatoriai ir taip jau seniai rėkė kad socdemai per ilgai vilkina ir neleidžia pradėt kasimo darbų

cia siaip tik keletas nuorodu prisiminimui: http://www.technologijos.lt/n/technolog ... ka/S-15809 http://www.technologijos.lt/n/technolog ... 57&l=2&p=1 http://www.technologijos.lt/n/technolog ... 29&l=2&p=1

Prieš daug metų, Lietuvos naftos gavimo bendrovėm buvo sumažinti mokesčiai aiškinant, kad joms reikia investuoti į žvalgybą ir naujas technologijas.

ZET, dėl pavojų tau pasakysiu taip: 1. Net suinteresuoti rusų geologai pripažįsta, kad kuo giliau skalūnų dujos, tuo mažesnė rizika taršai. Dauguma "žaliųjų" mėgaujasi nuorodomis į gręžinius, kurie yra tame pačiame gylyje, kaip ir vandeningi sluoksniai. Lietuvoje geriamasis vanduo yra iki 150 m gylyje, o skalūnai - keleto kilometrų gylyje. 2. pčių dujų nuodingumas yra toks pat, kaip ir dujų iš Rusijos, arba kai įbrendi į užsistovėjusį vandens telkinuką ir kyla burbulai, arba kai po sočių pietų virškinimo traktas pagamina... tą patį metaną. 3. Plėšymui naudojamos medžiagos bus reglamentuojamos sutartyje. Pseudožalieji vis gąsdina kancerogenais ir mutagenais, bet kai paklausiu, pasakyk nors vieną ten naudojamą toksinę medžiagą, nusuka kalbą kitur. Ten naudojamos medžiagos yra labai paprastos ir ne labiau žalingos, nei pvz. kelių priežiūrai žiemą ar kitose paviršinėse veiklose. Iš viršaus teršalai laisvai gali papulti į gruntinius vandenis, o iš apačios pakelti į viršų reikia pastangų.

Labai dekui uz atsakymus. Kaip jau iprasta siame tinklapyje, daug daugiau suzinau is komentaro nei is straipsniu, kurie daznai vieni kitiems priestarauja, ir lieki zmogus abejonese.

Valdas8: bent pradziai perskaitei nuorodas kurias idejau, aisku cia minimali informacija, bet vistiek. Esi ekspertas, nes perskaitei kelis sakinius apie skalunu duju isgavima? Sakai negali pasakyti toksiniu medziagu pavadinimu, o tu gali pasakyti kokios ten medziagos bus naudojamos kur bus norodytos sutartyje? Tai kur ju sarasas su medziagom? Kas kaip ir kada tikrins, kad ju medziagos atitiks deklaruojamas? As nenoriu irodyti, kad bus zalinga, jus irodykite, kad bus nezalinga. Nes jus teigiate, kad va, zalieji negali irodyti, kad bus zala, o va jus irodykite, kad zalos nebus. cia istraukos is "VDU profesorius R.Juknys. Skalūnų dujų karštinė" : " Hidraulinio plėšymo metu naudojamą skystį sudaro apie 98 proc. vandens (vienam gręžiniui sunaudojama iki 20 mln. litrų vandens) bei smėlio ir 2 proc. cheminių priedų. Saugant komercines paslaptis, cheminių priedu sudėtis visuomenei atskleidžiama tik dalinai, tačiau Niujorko valstijai parengus 260 skalūnų dujų gavyboje naudojamų cheminių medžiagų sąrašą, net 58 klasifikuotos kaip turinčios toksinį, mutageninį ir kancerogeninių poveikį bei darančios neigiamą poveikį reprodukcijai; Ypatingos papildomos problemos iškyla dėl itin didelių kiekių toksiškomis medžiagomis užteršto naudoto skysčio tvarkymo, kuris dažniausiai saugomas specialiai iškastuose tvenkiniuose (vienam gręžiniui reikia stadiono dydžio tvenkinio). Šio skysčio garinimo pagreitinimui, įvairiais chemikalais užterštas vanduo dažnai galingais kompresoriai purškiamas į viršų virš tvenkinio. Taip padidinamas oro užterštumas toksiškais aerozoliais. Iš ES Aplinkos direktorato užsakymu žinomos Anglijos konsultacinės firmos AEA atliktos specialios studijos dėl galimos hidraulinio plėšymo metodu išgaunamų skalūninių dujų gavybos rizikos aplinkai ir žmonių sveikatai pateikto apibendrinimo (71 psl.) matyti, kad didžiausia yra požeminio ir paviršinio vandens užteršimo rizika. Tačiau nelabai daug atsilieka ir rizika žmonių sveikatai dėl keliamo didelio triukšmo ir oro užterštumo. Taip pat didelės grėsmės kyla biologinei įvairovei, sunaikinama daug žemės išteklių."

Cia dauguma komentatoriu protingesni uz europos komisija bei pvz prof. romualdas jukni, vdu aplinkotyros katedros vedeja, kuri pacituosiu: "Po to p. J.Mockevičius išdėstė tiesiog pritrenkiančią mintį, kad jis nematąs jokio skirtumo tarp tradicinėje naftos gavyboje naudojamo sūrymo (druskos tirpalo) ir cheminių medžiagų, naudojamų skalūnų gavyboje. Kiek anksčiau jis yra raminęs, kad net jei cheminės medžiagos vis tik nutekėtų, jos gruntinius vandenis pasiektų per 25 metus. Kaip visi suprantame, tai ne itin didelė paguoda žemaičiams, kurie, be abejo, norėtų, kad jų gimtoje žemėje galėtų išgyventi ne tik jie, bet ir jų vaikai bei vaikaičiai. Šiose „problemų nematymo“ lenktynėse bando nė kiek neatsilikti ar net viršyti ir jau ne kartą minėtas „Minijos naftos“ gamybos direktorius p. I.Vaičeliūnas. Nors ES užsakymu parengtose studijose ne kartą pabrėžiama, kad skalūninių angliavandenilių gavyba yra daug sudėtingesnė ir pavojingesnė nei tradicinė gavyba, savo interviu Lietuvos radijui p.I.Vaičeliūnas aiškino, kad „Tiek gręžimo darbai, tiek seisminiai darbai, tiek gavybos darbai ar iš skalūnų, ar paprastų telkinių niekuo nesiskiria. Cheminės medžiagos, technologijos, gręžiniai, išgavimas, separavimas, hidraulinis plėšymas – absoliučiai vienodi. Skirtumo jokio nėra“. Kadangi šitie teiginiai gerokai prasilenkia su tiesa, ypač toje dalyje kur kalbama apie gręžimui naudojamus chemikalus (kaip aiškino p. J.Mockeliūnas tradicinės naftos gavyboje naudojamas druskos tirpalas), tai p. I.Vaičeliūnas dėl viso pikto pridėjo, kad skalūnų dujų gavyboje naudojamų chemikalų yra labai mažytė dalis (1 proc.). Kokio „mažumo“ realiai yra ta dalis labai aiškiai matyti iš jau ne kartą minėtoje ES ataskaitoje pateikiamų duomenų apie Vokietijos Žemutinės Saksonijos žemėje esančiame gręžinyje „Goldenstedt Z23“ panaudotą chemikalų kiekį ...“iš viso panaudoti apie 65 kub. m žmonių sveikatai kenksmingu medžiagų, iš kurių apie 16 t yra ūmiai kenksmingos medžiagos“. Iš toje pačioje ataskaitoje pateikiamo JAV patirties apibendrinimo matyti, kad realiai cheminiai priedai sudaro ne 1, o apie 2 proc. viso į gręžinį pumpuojamo skysčio t.y. apie 40 tonų. Pagal pateikiamus duomenis matyti, kad... „ardymo skystyje yra 0,25 proc. toksiškų medžiagų, 1,02 proc. medžiagų, kenksmingu arba toksiškų žmonių sveikatai (iš ju 0,77 proc. klasifikuojamos kaip kenksmingos, o 0,25 proc. – kaip ūmiai toksiškos ), ir 0,19 proc. medžiagų, kenksmingų aplinkai.Be to JAV Apsaugos agentūros atskaitoje (2011) nurodoma, kad kitos toksiškos medžiagos gali susidaryti vykstant sudėtingoms biogeocheminėms reakcijoms su ardymo skysčiui naudojamais cheminiais priedais. Tai štai tokie ir yra tie „nežymūs„ skirtumai nuo tradicinės naftos gavybos. Be viso šito, kad geriau suprastume galimas skalūnų angliavandenilių gavybos pasekmes būtina paaiškinti dar apie vieną skalūnų dujų gavybos aspektą apie kurį geologijos „žinovai“ niekada nekalba. Jo esmė yra ta, kad gręžinių produktyvumas labai sparčiai mažėja. JAV duomenimis, per pirmus metus išgaunamų iš gręžinio dujų kiekis sumažėja daugiau nei du-tris kartus ir ši tendencija nors ir lėtėdama, tęsiasi visą laiką, todėl norint palaikyti pastovų dujų išgavimo lygį būtina kasmet gręžti papildomus gręžinius. Akivaizdu, kad pradėjus skalūnų dujų gavybą numatytose Žemaitijos teritorijose, anksčiau ar vėliau jos pagal technologinę apkrovą priartės prie tokios būklės, kai gyventi ten iš viso bus beveik neįmanoma. Kokį rezultatą duos pradėta aktyvi geologų „informacinė“ kampanija nuspėti nesunku. Juk net maži vaikai nemėgsta kai bendraujant jie laikomi visiškai kvailučiais, tai ką jau bekalbėti apie suaugusius žmones ir dar žemaičius. Prie bent minimalaus susikalbėjimo neprisideda ir kai kurių žiniasklaidos priemonių bandymai traktuoti susidariusią situaciją kaip 10-50 žmonių bandymus išsaugoti ramų gyvenimą ir savo tvartelius, kai po žeme esą slypi didžiuliai turtai. Kaip jau citavome p. I.Vaičeliūno žodžius, apie šių turtų dydžius realiai kol kas „niekas nieko nežino“, o grėsmė iškilusi tikrai ne 10-50 žmonių. Šilutės-Tauragės ir Kudirkos-Kybartų plotai, kuriems paskelbtas skalūnų angliavandenilių žvalgybos ir gavybos konkursas užima virš 2 tūkstančių kvadratinių kilometrų, tai nesunku apskaičiuoti, kad ir atmetus visas saugomas teritorijas, miškus bei didesnius miestelius, kaimiškose teritorijose ten gyvena keliasdešimt tūkstančių žmonių. Be to, reiktų neužmiršti ir to fakto, kad kalbame apie daugiausia Nemuno žemupyje išsidėsčiusias išskirtinio grožio Lietuvos teritorijas, o ne apie pusdykumes. Atsižvelgiant į tai, kad jau neužilgo turėsime suskystintų dujų terminalą ir į tai, kad dabartiniu metu ES nėra jokios oficialiai įteisintos skalūnų angliavandenilių gavybos tvarkos bei į ES institucijų rekomendacijas laikytis atsargios pozicijos šiuo klausimu, akivaizdu, kad iš karto pulti stačia galva gavybą, nežinant nei tikros jos galimos naudos nei galimos žalos gamtai ir žmonių sveikatai būtų ne tik neprotinga, bet ir pavojinga. Todėl pirmiausiai reikia griežtai atskirti angliavandenilių žvalgybą nuo gavybos ir neišdavinėti licencijų iš karto leidžiančių ir viena ir kita. Kadangi skalūnų dujų gavybos technologijos sparčiai tobulėja ir aktyviai ieškoma mažiau kenksmingų aplinkai cheminių medžiagų bei technologijų, nėra jokios abejonės, kad jų gavyba jau netolimoje ateityje taps ir pigesnė ir palankesnė aplinkai bei žmonių sveikatai. Be to, po keleto metų, kai mūsų kaimynai lenkai pradės pramoninę skalūnų dujų gavybą, galėsime pasinaudoti ir jų patirtimi. Tikrai nėra jokio reikalo pulti į lenktynes ir visas galimas klaidas būtinai padaryti patiems. O pabaigai tai norėtųsi pasakyti štai ką – mieli Lietuvos žmonės, manau, kad jau tikrai laikas suprasti, kad tikrieji mūsų turtai slypi ne giliai po žeme, o mūsų galvose. Turtingesni mes tapsime tikrai ne tada, kai paseksime trečiojo pasaulio šalių pavyzdžiu ir pradėsime pusvelčiui perdavinėti savo išteklių gavybos teises kitiems, o tik tada kai pasinaudosime, pavyzdžiui, Suomijos patirtimi ir visas savo pastangas sukoncentruosime į aplinkai ir žmogui palankių naujausių technologijų kūrimą bei diegimą, didelę pridėtinę vertę kuriančių informacinių paslaugų teikimą ir panašiai. Pirmieji svarbūs žingsniai ta kryptimi jau padaryti. Belieka juos tęsti. O žmonės, kurie nori dirbti žemę taip pat atneša mums visiems nemažą naudą, tad neguikime jų iš Lietuvos, nes ir taip jų nelabai daug beliko."

A koks skirtumas - vistiek po metu Lietuva bus parduota svetimsaliams. Sevronas gales gadinti ju zemes, o mes pasidziaugsim koki 10 metu didesnem pajamom, o paskui lietuviskai dainuosim "po manes kad ir tvanas..."

zet, kokios cheminės medžiagos bus naudojamos yra paskelbtos, tad neskelbk erezijų: http://www.chevron.lt/documents/frack_fluid_lt.pdf Beveik visas medžiagas tu kasdien valgai, tepi ant odos ar kaip nors kitaip su jomis susiduri. Ir daug didesniais kiekiais. O kiti tavo argumentai net su logika kertasi.