Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarime Energetikos ministerija pristatė Sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais galimybių studijos rezultatus ir pasiūlymus dėl bendros trijų Baltijos valstybių savarankiškos elektros energijos gamybos bei siūlomus tolimesnius žingsnius. Taip pat buvo aptarta dabartinė situacija Lietuvos ir kartu Baltijos šalių elektros rinkoje.

Vyriausybės pasitarime buvo pateikta detali informacija, kas yra pasiekta, sprendžiant Baltijos šalių bendros elektros energijos gamybos ir sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais klausimus. 

Atsižvelgiant į pasiektus Visagino atominės elektrinės projekto finansinių sąlygų pagerinimo rezultatus, bendrą potencialių investuotojų poziciją ir neišspęstus atvirus projekto įgyvendinimo klausimus Vyriausybėje nuspręsta siūlyti kartu su Estija ir Latvija sudaryti tarpvyriausybinę strateginių elektros energetikos sektoriaus klausimų komisiją, kuri spręstų Baltijos šalių bendros elektros energijos gamybos, sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais ir elektros rinkos veikimo klausimus. Energetikos ministerijai taip pat pavesta inicijuoti tarpinstitucinės komisijos sudarymą potencialių investuotojų bendroje pozicijoje dėl naujos branduolinės elektrinės projekto ekonominio vertinimo išdėstytiems atviriems klausimams, susijusiems su Lietuvos kompetencija, spręsti. 

Siekiant didinti projekto brandą ir konkurencingumą, numatoma pasiūlyti potencialiems investuotojams parengti akcininkų sutartį projekto bendrovei įsteigti, spręsti atvirus įmonių lygmens klausimus, vykdyti naujų investuotojų paiešką, vesti derybas dėl branduolinės elektrinės rangos sutarties, atlikti turtinio įnašo (aikštelės) pervertinimo ir kitus projekto vystymo darbus. 

Dėl Baltijos valstybių elektros energetikos sistemos integracijos į ES vidaus elektros energijos rinką sinchronizuojantis su kontinentinės Europos tinklais: Baltijos valstybių perdavimo sistemų operatoriai kartu su Švedijos konsultacijų bendrove „Gothia Power AB“ atliko Baltijos valstybių sinchronizacijos su kontinentiniu Europos elektros tinklu (toliau – KET) iki 2020 m. galimybių studiją. 

Šioje studijoje, kuri atlikta dalyvaujant ir Europos Komisijos bei ENTSO-E atstovams, konstatuota, kad Baltijos šalių ir Europos elektros energetikos sistemų sujungimas sinchroniniam darbui yra įmanomas ir techniniu, teisiniu, bei ekonominiu požiūriais. 

Studijoje daroma išvada, kad darbas sinchroniniu režimu kontinentinės Europos elektros tinkle techniniu požiūriu, t. y. atsižvelgiant į elektros energijos srautų pasiskirstymą elektros tinkluose, sistemos valdymą ir stabilumo užtikrinimą, yra įmanomas. Vis dėlto siekiant prisijungti sinchroniniam darbui su KET priklausomai nuo konkretaus sinchronizacijos scenarijaus reikia sustiprinti dabartines Baltijos šalių, Lenkijos ir Karaliaučiaus elektros perdavimo sistemas, modernizuoti sistemos ir generatorių valdymo sistemas, užtikrinti reikiamus galios rezervus, taip pat įrengti reikiamus BtB (angl. Back-to-Back) nuolatinės srovės intarpus su Rusija ir Baltarusija. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti Visagino atominės elektrinės generatoriaus instaliuotos galios dydžio parametrams, ir rezervų užtikrinimui, jei šis projektas būtų įgyvendinamas. Jokių didelių teisinių ar reguliavimo kliūčių sinchronizacijai su KET nustatyta nebuvo. 

Pagrindiniai nagrinėti scenarijai – Baltijos šalių sinchronizacija su Europos tinklais su ir be Karaliaučiaus. Studijoje buvo tiriami trys pagrindiniai sinchronizacijos scenarijai: 

• 1. Baltijos šalių sinchroninis darbas su IPS/UPS sistema; 
• 2. Baltijos šalių ir Karaliaučiaus sinchroninis darbas su KET sistema (per Karaliaučiaus – Lenkijos arba per antrąją Lietuvos – Lenkijos jungtį); 
• 3. Baltijos šalių sinchroninis darbas su KET sistema, asinchroninis su Kaliningrado sritimi (Baltijos šalių energetikos sistemų sinchronizacija su KET be Karaliaučiaus). 

Studijoje taip pat konstatuota, kad didžiausio elektros gamybos bloko Baltijos valstybėse projektas (VAE) gali būti suderinamas su sinchronizacija į kontinentinę Europą. Tačiau tam turi būti laiku padaryti reikiami technologiniai sprendimai derinant visų susijusių regiono partnerių interesus ir galimybes. Detalūs technologiniai VAE integravimo klausimai Baltijos šalių elektros energetikos sistemos darbo sinchroniniu režimu su kontinentine Europa aspektai ir reikalingos finansinės priemonės turi būti išanalizuoti papildomai.

Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizavimas su ES tinklais yra tarp svarbiausių Europos Komisijos spalio 14 d. paskelbtų ES bendro intereso projektų. Baltijos šalių elektros energetikos sistemų sinchronizavimo su KET projektui yra reikalinga ES finansinė parama, šį projektą paskelbus ES bendro intereso projektu šios paramos galėtų būti siekiama iš ES energetikos infrastruktūros tinklų priemonės. Pagal šią priemonę sinchronizacijos projekto finansavimui 2014-2020 metais būtų galima siekti nuo 50 iki 75 proc. ES paramos projekto įgyvendinimo išlaidoms padengti.

Komentarai (4)