Daiktų internetas miesto žmogaus gyvenimą pakeis iš esmės. Danijos Aleksandrijos universiteto tyrimų ir inovacijų skyriaus vadovas Mirko Presseris apie tai skaitys pranešimą Vilniuje lapkričio 6–8 dienomis vyksiančiame renginyje „ICT 2013“.

Patyrusio fiziko ir komunikacijų specialisto darnaus miesto vizijos centre – pažangios informacinės sistemos, informaciją verčiančios sprendimais, didinančios urbanistikos integraciją su gamta bei gerinančios miestiečių gyvenimo kokybę. Ateities mieste automobiliai nestovi kamščiuose, šiukšlės konteineriuose išgabenamos vos jiems prisipildžius, o aplinkos užterštumo situacija stebima ir į ją reaguojama realiuoju laiku.

Naujos kartos tinklas

„Daiktų internetas – tai visuotinis informacijos tinklas, jungiantis ne tik kompiuterius, bet ir kokybines aplinkos stebėjimo sistemas, buities prietaisus, jutiklius. Sumaniai valdoma tokia sistema ne tik padėtų tausoti ribotus resursus, bet ir didintų gyvenimo miestuose kokybę, patrauklumą“, – pasakoja M.Presseris.
Techninių ribojimų didesniam technologijų integravimui į šiuolaikinių miestų valdymą beveik nėra. Sparti fizikos mokslo ir informacinių technologijų (IT) plėtra užtikrina pakankamą aplinką stebinčių jutiklių, žmogų aptarnaujančių sprendimų kiekį.

Problema slypi kitur – milžiniška informacijos masė nėra nuolat analizuojama ir ja grįsti sprendimai priimami tik specialistams ėmus spręsti konkrečią problemą. Pavyzdžiui, visuomeninio transporto keleivių srautų analizės imamasi tik kuomet sistemą aptarnaujančios įmonės finansiniai rezultatai netenkina jos valdybos.

Tuo tarpu daiktų interneto vizijoje informacija kuriama ir analizuojama nuolat. Ateities mieste skaitmeninės smegenys keleivių srautą stebėtų bei transporto intensyvumą modifikuotų nuolat. Tokiu būdu sprendimai priimami nedelsiant, o ne problemoms įsisenėjus. Šio tipo sistemas bando ir didesniu ar mažesniu mastu viešojo transporto planavime jau naudoja ne vienas pasaulio didmiestis.

Trūkstamos grandies ieškant

„Pilnai neišnaudojame šiuolaikinių informacinių technologijų, nes nesugebame informacijos paversti sprendimais“, – teigia M.Presseris.

Specialistas atkreipia dėmesį, kad kai kuriose kritiškai svarbiose srityse pažangios informacijos valdymo sistemos sėkmingai naudojamos jau ne vieną dešimtmetį. Štai elektros gamybą, perdavimą skirstymo tinklais ir tarpvalstybinėmis jungtimis koordinuoja SCADA sistemos, sprendimus priimančios pagal esamą informaciją. Tai leidžia visą parą operatyviai reaguoti į pokyčius be žmogaus įsikišimo.

Pavyzdžiui, stojus gūsingiems orams ir vėjo jėgainėms Vokietijos šiaurinėje dalyje staiga ėmus gaminti daugiau energijos, nei jos reikia vietinėms reikmėms konkrečiu laiko momentu, SCADA sistema perteklinę galią nukreipia į kaimyninių valstybių tinklus. Juose veikiančios analogiškos sistemos vertina, ar yra poreikio papildomiems pajėgumams. Jo neradus, perteklinė energija perduodama toliau ir neretai galų gale grąžinama į Vokietiją, tačiau į kitas, mažesnius generacinius pajėgumus turinčias šalies dalis.

Tai gali būti pavyzdys ir miestų valdymui. Pasak Mirko Presserio, ideali ateities miestą valdanti elektroninė sistema susideda iš jutikliais aprūpintų įrenginių (kompiuterių, buities prietaisų, transporto priemonių), informacijos interpretavimo ir jo rezultatų perdavimo sprendimų priėmėjui – žmogui, kurio vaidmuo taip pat gali būti daugiau ar mažiau automatizuotas.

Gyvenimas išmaniajame mieste

Daiktų internetą pritaikius miesto valdymui būtų ribojamas atmosferos teršalų kiekis. Įdiegus specialius daviklius ar prie vieningos sistemos prijungus esamus, būtų nuolat stebimas atmosferos teršalų kiekis mieste ir rodikliams pasiekus kritines ribas automatiškai informuotų atitinkamas tarnybas. Toks sprendimas padėtų sumažinti aplinkos tyrimus atliekančio personalo poreikį, sutrumpintų reakcijos į problemas laiką.

Išmanios sistemos dalimi galėtų būti ir specialiais jutikliais aprūpinti šiukšlių konteineriai – pasiekę kritinę užpildymo ribą jie siųstų atitinkamą signalą centriniam kompiuteriui, kuris planuoja šiukšliavežių maršrutus. Tokiu būdu sunkiasvoriams sukvežimiams tektų mažiau nuvažiuoti miesto gatvėmis – tai būtų ne tik pigiau, bet ir mažintų aplinkos taršą.

Bene populiariausia iš jau naudojamų išmaniojo miesto sistemų – transporto srautų jutikliai, kurie naudojami ir Lietuvoje. Remiantis jų informacija valdomi šviesoforai, planuojami transporto mazgų pertvarkymai. Ateities miesto kūrėjai šio tipo sistemas siūlo tobulinti pridedant pažangų gatvių apšvietimo valdymą – jo intensyvumas galėtų būti didesnis ten, kur juda didesni transporto ir pėsčiųjų srautai bei minimalus ten, kur judėjimo konkrečiu laiko momentu nefiksuojama.

Šiuos ir daugybę kitų darnios plėtros sprendimų planuojama išbandyti realiomis sąlygomis plėtojant Vinge miestelį Danijoje. Žemdirbyste garsėjančiame regione jau 2014 metais numatoma pradėti statyti būsimą ateities miesto etaloną. Mieste planuojama įrengti verslo centrų, parkais apsuptą gyvenamąsias zonas, pažangią traukinių stotį. Transportas, infrastruktūra, resursai Vinge bus valdomi pasitelkiant pažangiausius darnios plėtros sprendimus, kurie būsimą miestą pavers ir idealia idėjų testavimo platforma. Ar pasiteisino išmaniojo miesto sprendimai, vertins ne mokslininkai, o visuomenė – jos sprendimas persikelti į miestelį, jame gyventi ir plėtoti verslą ir bus lakmuso popierėlis, įvertinsiantis vizijos patrauklumą.

Daiktų internetas – tik viena iš daugelio temų, aptariamų lapkričio 6–8 dienomis Vilniuje vyksiančiame didžiausiame Europos informacinių ir ryšių technologijų (IRT) renginyje „ICT 2013: Create, Connect, Grow“ („Informacinės ir ryšio technologijos 2013: kurti, jungti, augti“), kuriame tikimasi sulaukti 4000 dalyvių iš viso pasaulio. „ICT 2013“ – tai vienas reikšmingiausių pirmininkavimo ES Tarybai renginių, organizuojamas Susisiekimo ministerijos kartu su Europos Komisija ir Užsienio reikalų ministerija.

Komentarai (1)