Pirmadienį Lietuvos Ryšių reguliavimo tarnybai (RRT) paskelbus naujausius mobiliojo ryšio aprėpties žemėlapius, vienas operatorius - „Bitė Lietuva“ - ėmėsi aktyviai tikinti, jog tai, ką skelbia žemėlapiai, yra netiesa, RRT naudojami matavimo metodai yra neteisingi, kad nebuvo atsižvelgta į naujas „Bitės“ bazines stotis ir todėl patys žemėlapiai netenka prasmės. Bet ar iš tikrųjų taip?

Staiga išdygusios stotys

„Bitės“ ir „Omnitel“ prašymu, RRT greta žemėlapių pažymėjo, kad sudarant žemėlapius neatsižvelgta į tai, jog „Bitė“ pastatė 70 bazinių UMTS (3G) stočių, kurios nebuvo registruotos iki gruodžio 1 dienos (kaip DELFI sakė RRT direktorius Feliksas Dobrovolskis, matuoti aprėptį sutarta tik pagal stotis, kurios registruotos iki einamojo periodo gegužės 1 d. arba gruodžio 1 d., sutarta 2013 m. balandžio mėnesį, taigi, pakankamai neseniai, kad operatoriai to nebūtų užmiršę). Taip pat nebuvo registruota 117 UMTS ir 10 LTE (4G) „Omnitel“ bazinių stočių.

Šis „neregistravimo iki gruodžio 1 dienos“ faktas pats savaime kelia daug klausimų ir galbūt netgi yra pagrindas įtarti ryšio operatorius nesąžiningais manipuliavimais jiems nepalankia padėtimi ir netgi neteisėtais veiksmais.

Įtarimų daugiausiai kelia tai, kad ryšio stočių registravimas buvo slepiamas tarsi koziris užantyje - „Bitė“ skelbiasi, kad dokumentus stotims registruoti pateikė dar lapkričio 19 d., t. y., likus beveik 2 pilnoms darbo savaitėms iki su RRT sutarto termino. Ir tai yra labai keistas datos pasirinkimas, nes, pasak RRT atstovės spaudai Rasos Karalienės, ryšio operatoriams puikiai žinoma, kad bazinės stoties registravimas trunka 30 dienų nuo visų dokumentų pateikimo. „Bitės“ atstovės spaudai Rūtos Latinytės teigimu, šios stotys buvo įjungtos gruodžio 27 dieną.

„Siuntėme visas bazines stotis [jų registravimo dokumentus – red.] vienu metu, nes to paprašė pati RRT. Jie [prašymą – red.] pagrindė tuo, kad be reikalo apkraunami darbuotojai – visus prašymus ir raštus reikia užregistruoti ir panašiai. Tačiau šįkart išryškėjo didelis tokio prašymo trūkumas – nei viena bazinė stotis nėra registruojama, kol RRT turi klausimų dėl nors vienos bazinės stotelės. Dėl kelių bazinių stotelių, kurios kėlė klausimų RRT, nebuvo registruojamos likusios. „Bitė“ siūlė bazines stotis siųsti po vieną, o ne viename dideliame sąraše. Tuomet didžioji dalis bazinių stočių greičiausiai jau būtų buvusios užregistruotos lapkričio mėnesį“, - sakė R. Latinytė.

Tuo tarpu „Omnitel“ atstovai sako, kad jų bendrovės bazinės stotys, nepatekusios į šią RRT apžvalgą, buvo pastatytos jau lapkričio ir gruodžio mėnesiais.

„Tinklo atnaujinimą ir plėtrą vykdome kartu įdiegdami naujas 3G ir 4G stotis jau esamose bazinių stočių vietose, taip pat ir panaudodami jau pastatytus bokštus. Moderniausiose bazinėse stotyse 3G ryšys gali būti įdiegtas greitai, juk įdiegti stotį – tai ne bokštą pastatyti. Dirbame labai intensyviai, vienu metu įrengdami stotis ne vienoje vietoje. Minėtos stotys buvo įdiegtos praėjusių metų pabaigoje, lapkričio bei gruodžio mėnesį, todėl į paskutinius RRT žemėlapius nepateko. „Omnitel“ tinklo atnaujinimo ir plėtros planai nėra susieti su RRT žemėlapių skaičiavimo datomis“, - sakė „Omnitel“ verslo ir technologijų bendrųjų reikalų direktorius Mindaugas Varanauskas.

„Mūsų preliminariais vertinimais, „Omnitel“ 3G tinklo, būtino išmaniesiems telefonams, aprėptis būtų apie 8 proc. didesnė, nei apskaičiuota RRT remiantis gruodžio 1 dienos duomenimis. Šiais metais tęsime intensyvų tinklo atnaujinimą, ir planuojame 3G ryšiu padengti visą Lietuvą, o galimybę naudotis 4G ryšio paslaugomis suteikti pusei šalies gyventojų“, - pridūrė M. Varanauskas.

Klausimai dėl matavimų tikslumo

Kita kritikos kryptis, dėl kurios buvo nepatenkinta „Bitė Lietuva“ - RRT panaudota aprėpties matavimo metodika. „Atlikdama skaičiavimus RRT naudoja teorinį modelį, kuris nėra patikrintas praktiniais matavimais, ir dėl to iki šiol visi atlikti padengimo skaičiavimai yra labai netikslūs bei neatitinka tikrovės“, - pirmadienį pranešime spaudai rašė „Bitė“.

Tuo tarpu RRT direktorius tikina, kad „skaičiavimai atlikti visų operatorių duomenims taikant tokį patį, realiai atliktais matavimais pagrįstą, metodą, įvertinant vietovės reljefą ir miškų įtaką. Mūsų naudojami skaičiavimo metodai ir matavimo būdai pasirenkami pagal oficialiai tarptautinėje mokslinėje literatūroje publikuotus duomenis ir rekomendacijas ir jų patikimumu mes neabejojame“. Be to, RRT ryšio aprėpties skaičiavimo metodikos tarėsi su visais operatoriais ir, kol šią metodiką taikant gaunami duomenys „Bitei“ buvo palankūs (aprėpties žemėlapiai kas pusmetį skelbiami nuo 2012 m. kovo), jie nebuvo kritikuojami.

Ir netgi jeigu RRT matavimas netiksliai parodytų absoliutų aprėpties zonos plotą – kokioje procentinėje Lietuvos teritorijos dalyje veikia ryšys su vienu ar kitu operatoriumi – visiems jiems naudotas identiškas metodas, kas reiškia, kad bent jau santykinai skirtumai tarp padengimo teritorijų nurodyti teisingai.

Su tuo nesutikusi „Bitė Lietuva“ pirmadienį išplatino pranešimą spaudai, skelbusį, jog jų 3G ryšio tinklas padengia ne 32,2 proc. Lietuvos teritorijos, kaip skelbia RRT, o net 60 procentų.

RRT matavimų tikslumu nepatenkintas operatorius netgi siūlo padėti RRT atlikti „tikslesnius“ matavimus, kurie parodytų ne teorinius ryšio aprėpties duomenis, apskaičiuotus pagal antenos buvimo vietą, jos dažnį ir signalo stiprumą, o realius, išmatuotus įvairiose Lietuvos vietose. RRT teorinių ir praktinių signalo stiprumų palyginimus atlieka ir gaunami rezultatai tarnybai yra priimtini, tačiau „Bitė“ aiškina, jog reikėtų kliautis vien praktiniais matavimais – o tam reikėtų signalo stiprumą išmatuoti net 100 000 vietų Lietuvoje. Įvertinus tai, kad žemėlapiai skelbiami kas pusmetį, tai reiškia, jog kiekvieną dieną ryšys turėtų būti matuojamas net 770 vietų kiekvieną dieną.

RRT direktorius tokio „Bitės“ pasiūlymo sužavėtas nebuvo. „Kaip jau minėjau, RRT visiems operatoriams be išimties taiko vienodą skaičiavimo metodiką, mūsų skaičiavimai pagrįsti praktiniais matavimais ir todėl manau, kad papildomi matavimai nėra būtini ir galutinio rezultato nepakeis“, - sakė F. Dobrovolskis.

Kaip bebūtų, „Bitės“ veiksmai atrodo taip, tarsi ji bandė gudriai sužaisti kortų partiją, tačiau kozirį iš užančio išsitraukė tik tada, kai kiti žaidėjai jau pasitraukė nuo stalo.

Ką rodo duomenys?

RRT sudaryti mobiliojo ryšio aprėpčių žemėlapiai rodo, kad viso mobiliojo ryšio operatoriai Lietuvoje yra labai panašiai išvystę savo 2G tinklus (skirtus daugiausiai pokalbiams) - „Bitė“ yra padengusi 98,6 proc. Lietuvos teritorijos, „Omnitel“ 98,8 proc., o „Tele2“ - 98,9 proc teritorijos (jeigu vertinamas pats silpniausias, -75dB signalo perdavimo lygis).

Tačiau rimti skirtumai pradeda matytis vertinant UMTS (3G) ryšio panaudojimo, dažniau naudojamo duomenų perdavimui, galimybes: naudojantis „Bitės“ paslaugomis 3G ryšys veikia 32,2 proc. Lietuvos teritorijos, kai tuo tarpu „Omnitel“ ryšys pasiekiamas net 86,1 proc. mūsų šalies teritorijos, o „Tele2“ - 79,4 proc. teritorijos.

Tuo tarpu pirmąkart skelbiami LTE (4G) sparčiojo mobilaus interneto aprėpties duomenys rodo, jog „Bitė“ tokio tinklo apskritai nevysto, „Omnitel“ 4G paslaugos prieinamos 8,6 proc. Lietuvos, o „Tele2“ - 5,5 proc. Lietuvos teritorijos.

Tiesa, kaip jau minėjome, „Bitė“ bando užginčyti RRT pateiktus duomenis ir skelbiasi, jog jų 3G tinklas padengia net 60 proc. teritorijos.

Komentarai (2)