VSD atskleistos rusų žvalgybos galimybės nustebino ekspertus (5)
Pirmadienį paskelbtoje Valstybės saugumo departamento (VSD) ataskaitoje, kurioje įvertinamos grėsmės nacionaliniam saugumui, skiriama dėmesio ir Rusijos vykdomai elektroninei žvalgybai bei kibernetiniam šnipinėjimui. Saugumiečių pastebėjimai apie rusų galimybes nustebino telekomunikacijų specialistus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
VSD ataskaitoje nurodoma, kad Rusija šnipinėjimą Lietuvos atžvilgiu vykdo ir elektroninės žvalgybos priemonėmis.
„Rusijos žvalgybos tarnybos turi galimybes naudoti specialias technines prasiskverbimo į telekomunikacinius tinklus priemones ir Lietuvoje, ir iš Rusijos teritorijos. Rusijos Kaliningrado srityje yra dislokuoti FSB ir GRU radioelektroninės žvalgybos centrai, kurie padeda Rusijos žvalgybos tarnyboms rinkti informaciją iš telekomunikacinių tinklų apie Lietuvos piliečius, valstybės tarnautojus, kitus Rusiją dominančius asmenis“, – nurodo VSD. Surinkta informacija esą naudojama tiek žvalgybos operacijoms vykdyti, tiek kompromituoti pasirinktus asmenis, nutekinant surinktus susirašinėjimo ar pokalbių įrašus.
Ar iš tiesų Rusijos žvalgyba gali sekti bei pasiklausyti lietuvių pokalbių? Telekomunikacijų ekspertai tiesaus atsakymo nepateikia – jie teigia nežinantys tokios technikos, kuri galėtų tai atlikti. Bet tai nereiškia, kad tokia įranga neegzistuoja. Kitaip sakant, kas galėtų paneigti, kad...
„Mobiliojo ryšio tinklas sudarytas iš tūkstančių bazinių stočių. Kiekviena jų skleidžia silpną, vos apie 30 vatų galingumo, signalą. Tolstant nuo bazinės stoties signalas silpsta. Be to, visos stotys dirba tais pačias dažniais, todėl didėjant atstumui nuo stoties stiprėja interferencija – signalų persidengimas. Pats mobilusis ryšys yra perduodamas duomenų paketais, kurie siunčiami skirtingu laiku – šie skirtumai minimalūs, tačiau negavus dalies paketų, pokalbį atkurti daug sunkiau. Šiuos duomenis dar reikia iššifruoti“, – aiškino telekomunikacijų bendrovėje dirbantis ekspertas, nenorėjęs atskleisti pavardės.
Jis taip pat pastebėjo, kad 3G technologija daug sudėtingesnė nei 2G (GSM) ir istoriškai atsirado iš karinių ryšio sistemų. Todėl tikėtina, kad ir perėmimo eteryje tikimybė naudojant 3G tinklą yra mažesnė.
VSD ataskaitoje taip pat aprašomos rusų taikomos kibernetinio šnipinėjimo priemonės. Teigiama, kad rusai naudoja specialias šnipinėjimo programas, kurios platinamos kaip virusai – el. paštu, per USB atmintines, kompaktinius diskus (kuriuos Rusijos žvalgybos tarnybų darbuotojai kontaktams, pavyzdžiui, dovanoja). Įdiegtas kompiuteryje, šnipinėjimo virusas gali rinkti duomenis ir siųsti juos viruso valdytojui, leisti jam nuotoliniu būdu stebėti ir valdyti užkrėstą kompiuterį.
„Nuolat tobulinami kompiuteriniai virusai leidžia pasinaudoti kibernetinio saugumo užtikrinimo spragomis ir nepastebimai pavogti didelius kiekius vertingos informacijos ir iš šifruotų, ir iš nešifruotų informacinių sistemų. Rusijos žvalgybos tarnybų kibernetinio šnipinėjimo taikiniai yra tokie patys, kaip ir agentūrinės žvalgybos: Lietuvos valdžios institucijos, ginkluotosios pajėgos, teisėsaugos ir žvalgybos tarnybos, diplomatinės atstovybės, strateginės reikšmės kompanijos. Vykdant kibernetines operacijas išgaunama tarnybinio naudojimo ir kita jautraus pobūdžio informacija, susijusi su užsienio valstybių politika, strateginiais energetikos projektais, ginkluotosiomis pajėgomis, teisėsaugos ir žvalgybos tarnybų veikla“, – informuoja VSD.
Tikslesnės informacijos ar pavyzdžių, kur ir kada tokios kenkėjiškos programos buvo aptiktos bei kokią informaciją nutekino, VSD nepateikė. Tiesa, pernai paskelbtoje 2012 metų VSD veiklos ataskaitoje buvo įvardintos panašios kibernetinio šnipinėjimo priemonės patikslinant, kad buvo aptiktas valstybės institucijų, verslo kompanijų ir privačių asmenų kompiuteriuose išplitęs užsienio valstybėje sukurtas virusas.
Kompiuterinio saugumo specialistai rusų sukurtų šnipinėjimo virusų nebuvo linkę išskirti kaip keliančių didesnę grėsmę nei kitos kenkėjiškos programos – bent jau eiliniams vartotojams.
Tą patį pabrėžė ir didžiausio Lietuvoje interneto tiekėjo „Teo LT“ komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis: „Mes nuolat rūpinamės savo klientų bei viso bendrovės valdomo tinklo saugumu. Daugelio technologinių priemonių imamasi ir nepriklausomai nuo politinių įvykių konteksto. Nes įvairaus lygio kibernetinės atakos ar bandymai įsilaužti vyksta kasdien, iš esmės – nuolatos. Tai vyksta tiek Lietuvoje, tiek ir daugelyje kitų šalių.“
Geroji žinia: pačioje VSD ataskaitoje nei rusų, nei lietuvių sukurtų virusų populiariausios pasaulyje antivirusinės programos nerado. Visą ataskaitą galite rasti čia.
