Stipriausias pasaulyje karinis laivynas atsidūrė ant svarbios technologinės revoliucijos slenksčio. Realų pagreitį įgauna ginkluotės programos, kurios netolimoje ateityje gali gerokai pakeisti amerikiečių karines pajėgas ir įrodyti, kad iki šiol tik iš mokslinės fantastikos filmų žinomos vizijos gali tapti realybe, rašo Tvn24.pl.

Nors JAV ekonominės krizės akivaizdoje priversta mažinti išlaidas karinėms reikmėms, kurios 2013 metais buvo 7,8 proc. mažesnės nei 2012 metais, amerikiečiai ir toliau didžiules sumas skiria tyrimams ir karinių technologijų vystymui. 2013 metais ši suma siekė apie 50 mlrd. dolerių, o tai yra daugiau, nei krašto apsaugai iš viso skiria Vokietija arba Indija. Lietuva krašto apsaugos reikmėms šiemet skyrė ne visą milijardą litų – 0,4 mlrd. dolerių.

Nori tyrimams daugiau pinigų

Vis dėlto ši milžiniška suma gali dar išaugti. Neoficialiai teigiama, kad dabartinis JAV gynybos sekretorius Chuckas Hagelis nori padidinti išlaidas tyrimams ir vystymui. Pradėjus svarstyti 2015 metų biudžetą jis neva pareikalavo, kad skirtingų karinių pajėgų vadai padidintų savo indėlį šiems tikslams 15 proc. Pinigai greičiausiai bus skirti iš sutaupytųjų baigus operaciją Afganistane.

Šiuo metu pažangiems tyrimams daugiausia skiria JAV karinės oro pajėgos – 2013 metais suma siekė 26,3 mlrd. dolerių. Laivynas ir jūrų pėstininkų korpusas – 16 mlrd. dolerių.

Didelę dalį pinigų karinės oro pajėgos skyrė naujojo lėktuvo F-35 programoms, dalis kurių priklauso vieniems avangardiškiausių mokslininkų sumanymų, skirtų kariuomenei. Tai elektromagnetiniai ir lazeriniai projektai, naujo tipo orlaivis, net degalų gamyba iš jūros vandens ir kt. Mokslininkų projektai jau išbandomi, tad tai nėra tik mokslinė fantastika.

Žinoma, kol tokie išradimai taps masinės gamybos objektų praeis dar ne vieneri metai ir tik galbūt XXI amžiaus trečiajame dešimtmetyje, tarkim, bepiločiai lėktuvai pakils į orą, sugebėdami perimti daugybę užduočių, iki šiol vykdytų lėktuvų su įgula. Bet tuomet realybė jau praktiškai nesiskirs nuo mokslinės fantastikos filmuose matomų vaizdų.

Elektromagnetiniai ginklai

Labiausiai stebinantis ateities projektas yra elektromagnetinio ginklo, amerikiečių vadinamo „Railgun“, sukūrimas. Jo veikimo būdas paprastas – užtaisas iššaunamas veikiant magnetiniam laukui, kurį sukuria didelis kiekis elektros energijos, o pats įrenginys neturi nė gramo sprogstamųjų medžiagų.

Tokios elektromagnetinės patrankos turi bent keletą pranašumų, palyginti su klasikinėmis. Pirmiausia, užtaisai skrenda daug kartų greičiau. Pagal dabartinę JAV karinio laivyno programą, gali pasiekti net 10 tūkst. km/h greitį (septynis kartus greičiau už garsą). Kol kas pavyko pasiekti 9 tūkst. km/h greitį.

Iššaunamas užtaisas sveria vos keliolika kilogramų ir neturi sprogstamosios galvutės, bet sunaikinti taikinį užtenka jo paties kinetinės energijos. Užtaisas į taikinį pataiko su tokia jėga, lyg 160 km/h greičiu važiuojantis prekinis traukinys rėžtųsi į sienąp>

Be to, tokie užtaisai gali pataikyti į taikinius, esančius itin toli. Todėl „Railgun“ pirmiausia skirtas objektams sausumoje sunaikinti, taip pat – priešlėktuvinei ir priešraketiniai gynybai.

Reikia daug elektros energijos

Tiesa, kol kas mokslininkai priversti sukti galvas, kaip susidoroti su pašaliniais veiksniais. Pirmą kartą išbandžius elektromagnetinius ginklus tekdavo po kiekvieno šūvio visiškai atkurti prototipus, kadangi veikia itin galingos jėgos. Nors naujieji modeliai atsparesni, bet jiems dar toli iki savo klasikinių „kolegų“.

Kita problema – didžiuliai šūviui reikalingi elektros energijos kiekiai. Kol kas juos tenka sandėliuoti didžiulėse talpyklose, kurios užima daug vietos, yra sunkios, tad netinka aktyviems kariniams veiksmams. Vis dėlto šį klausimą nagrinėjantys mokslininkai žada sukurti naujas, itin talpias baterijas.

Nepaisant sunkumų, ši programa sparčiai iriasi į priekį. Jau 2016 metais ketinama pradėti elektromagnetinius įrenginius testuoti, o kariniuose laivuose jie galėtų atsirasti apie 2025-uosius.

Lazeriai šaudo kitaip nei filmuose

Kitas dalykas, matytas mokslinės fantastikos filmuose ir sparčiai besiskinantis kelią į JAV karinį laivyną, yra lazeriai. Lazerinės technologijos plačiai paplitusios įvairiose gyvenimo srityse, tačiau iki šiol nebuvo naudojamos ginklams. Didžiausia problema čia yra Žemės atmosfera, kuri nedideliame aukštyje efektyviai silpnina lazerio spindulius. Mokslininkams kol kas tai pavyko išspręsti tik iš dalies.

Kokiu atstumu lazeriniai ginklai galės pasiekti taikinius, kol kas nedetalizuojama, tačiau kalbama apie 1,5 km nuotolius, o tai esą didelis pasiekimas. Vadinasi, toks lazeris jau tiks karinėms reikmėms, būtent – gynybai nuo raketų, užtaisų, mažų ar bepiločių lėktuvų, nedidelių laivų.

Tikrasis lazerinių ginklų veikimo būdas skiriasi nuo to, kokį matome filmuose. Jie nešaudo trumpais šviesos spinduliais, kurie naikina taikinius. Kur kas paprastesniu būdu šie ginklai įkaitina taikinį, padegdami jį arba sukeldami degalų ar užtaisų sprogimą.

JAV laivynas vysto lazerinius įrenginius, siekdamas jais saugoti savo laivus. Šių ginklų privalumai – taiklumas, nedideli „šūvio“ kaštai ir greitis – šviesos greitis. Pagrindinė problema yra veikimas tam tikromis oro sąlygomis, tarkim, tvyrant miglai, lyjant ar pučiant stipriam vėjui.

Iki šiol vykdyti bandymai rodo, kad lazeriniai ginklai turi potencialą. Toks ginklas jau sukonstruotas desantiniame laive „USS Ponce“, kuris vasarą išplauks į Persijos įlanką, kur ir vyks ilgalaikiai bandymai karą primenančiomis sąlygomis. Bandymams skirti metai, o serijinė karinių lazerių gamyba, tikimasi, turėtų prasidėti 2017-2021 metais.

Futuristinis „Zumwalt“ laivas

Elektromagnetiniai ir lazeriniai ginklai reikalauja ir laivų, kurie galės juos aprūpinti didžiuliai energijos kiekiais. Dabartiniai JAV karinių jūrų pajėgų laivai to neįstengtų, neturi nei galios tiek tos energijos pagaminti, nei vietos įrengti papildomiems generatoriams ir baterijoms. Iš dalies šias problemas gali išspręsti futuristinis karinis „Zumwalt“ tipo laivas. Vienas tokių balandžio vidury jau pakrikštytas.

Šio laivo net forma yra kitokia, tai turėtų suteikti didesnę manevravimo laisvę, nes jį bus sunkiau pastebėti radarams. Naujasis laivas turi ir daugiau privalumų, tačiau būtent tai tapo rimtu trukdžiu – dėl daugybės techninių naujovių laivo kaina tapo neįkandama net patiems amerikiečiams. Iš pradžių planuota pastatyti keliolika tokių laivų, bet vieno kainai išaugus iki 7 mlrd. dolerių nuspręsta statyti vos tris. „Zumwalt“ pirmiausia bus eksperimentinis laivas, kuriame ketinama testuoti naujas technologijas, kurios vėliau atsidurs kituose laivuose.

Bet net ir moderniausiems laivams reikalinga parama iš oro. JAV laivynas norėtų, kad bent iš dalies ją ateityje užtikrintų savarankiški robotai, bet šie darbai kol kas juda gana lėtai.

Dar vienas technologinis atradimas, galintis tapti realybe, yra degalų lėktuvams ir laivams gamyba iš jūros vandens. Mokslininkai jau giriasi pirmaisiais laimėjimais šioje srityje. Tai turės milžiniškos naudos kariniam jūrų laivynui, nes leis reguliariai apsirūpinti degalais bazėse arba iš tanklaivių. Beliks pasirūpinti tik įgulos ištverme ir maisto atsargomis.

Komentarai (0)