Paaiškėjus, kad Lietuvoje esančiuose serveriuose buvo laikomas pasaulinis narkotikų prekybos tinklas „Šilko kelias 2“, programuotojų bendruomenė sujudo: nejau mūsų šalis išties tokia patraukli neteisėtai veiklai?

Sakoma, kad internetas panaikina sienas tarp valstybių, tačiau iš tiesų sienos yra svarbios. Šalies, kurioje veikia serveriai, teisėsauga savo ruožtu sprendžia, ar konkretus tinklalapis yra legalus. Dėl to pornografijos ar lošimų internetu tinklalapiai ramiai glaudžiasi šalyse, kur tai nėra uždrausta. Kitur galiojantys draudimai jau yra tų šalių problema.

Vis dėlto yra dalykų, kurie visuotinai pripažįstami neteisėtais: vaikų pornografija, prekyba narkotikais, užsakomosios žmogžudystės ir t.t. Tokios svetainės slepiasi pogrindiniame internete.

Susekti „Tor“ tinklu pasiekiamas svetaines yra nepalyginamai sunkiau nei įprastas. Tačiau nieko nėra neįmanomo. Nes viskuo užsiima žmonės ir visi daro klaidų. Anksčiau ar vėliau.

„Tor“ tinkle klysti nevalia

Kai autorių teisių gynėjai puolė „Linkomaniją“, jie nutuokė, kad svetainę priglaudę serveriai iš tiesų yra ne Lietuvoje, o Ukrainoje. Ir nors teisėsauga lipo ant kojų, svetainės valdytojams pavyko sumėtyti pėdas – grasinimai uždaryti tinklalapį liko neįgyvendinti, o viešai žinomas jo valdytojas nuo kaltinimų išsisuko.

Dabar viena didžiausių failų dalinimosi svetainių Lietuvoje ištaisė „jaunystės klaidas“ ir užsislapstė – tikruosius jos prižiūrėtojus žino tik patikimi žmonės. Ir tik jie žino, kur iš tiesų yra tinklalapio serveriai. Gal net Lietuvoje?

Technologijų specialistas, nenorėjęs viešai skelbti pavardės, tuo abejoja: mūsų šalyje svetaines, kurios gali sulaukti teisėsaugos dėmesio, laikyti nėra itin saugu.

Kodėl tuomet mūsų šalį pasirinko pasaulinė narkotikų prekyvietė, kurioje per mėnesį buvo nuperkama prekių už 8 mln. dolerių? „Tor“ svetainių atveju, anot jo, nėra didelio skirtumo, kur realiai veikia serveris, nes duomenys perduodami anoniminiu tinklu.

„Galėjo kad ir FTB kaimynystėje serverius laikyti – atsitiktinumas, kad pagavo“, – teigė Lrytas.lt šaltinis.

Ko gero, tiksliau būtų sakyti ne „atsitiktinumas“, o „puikiai atliktas darbas“. FTB pernai atgimusioje „Šilko kelias 2“ prekyvietėje turėjo slaptąjį agentą, kuris sužinojo tikrąją serverio buvimo vietą Lietuvoje. Mūsų šalies teisėsaugai padarius jo duomenų kopiją, teliko nustatyti įtariamuosius ir surinkti tvirtesnius įrodymus.

Kitaip sakant, tinklalapio valdytojai pernelyg pasitikėjo „Tor“ tinklu ir užmiršo „žmogiškąjį faktorių“. Nepraėjus nė metams, šios klaidos skaudžiai atsirūgo.

Lietuva – patogi šalis

Ir vis dėlto, kodėl pasaulinio masto nusikaltėliai savo juodiems darbeliams pasirinko būtent Lietuvą? Mūsų šalis jiems pasirodė kažkuo patogi. Versijų – daug: galbūt kas nors iš tinklalapio valdžios gyvena Lietuvoje (juk „Šilko kelias 2“ valdytoju prisistatęs „Baisusis Piratas Robertsas“ taip ir nebuvo sulaikytas), turi čia pažįstamų, parankinių, o gal paprasčiausiai buvo patogu naudotis ar apmokėti už paslaugas?

Nusikaltėlių paieška – ne žurnalistų, o teisėsaugos darbas. Tačiau tikrinti versijų niekas nedraudžia. Tad kuris paslaugų tiekėjas galėjo sudominti narkotikų platinimo tinklą?

Atsiskaitymai „Šilko kelias 2“ svetainėje vyko kriptografiniais bitkoinais. Mokantys naudotis šia virtualia valiuta gali ne tik greitai, nemokamai, bet ir anonimiškai atsiskaityti už prekes ar paslaugas. Galbūt tokį mokėjimo būdą pasirinko ir FTB agentus sudominusios svetainės administratoriai?

Internete galima rasti bent kelias lietuviškas kompanijas, siūlančias už svetainių prieglobos ar serverių nuomos paslaugas susimokėti bitkoinais. Viena jų – „Duomenų centras“, užsienio rinkai prisistatanti pavadinimu „Baltic Servers“ (tik neskubėkite daryti skubotų išvadų!).

Bendrovė paslaugas siūlo 160 pasaulio šalių, o atsiskaitymą bitkoinais pasiūlė maždaug prieš metus. Dabar šiuo būdu surenkama apie 10 proc. įmonės pajamų – net dalis buvusių klientų pasirinko tokį mokėjimo būdą.

Bendrovės vadovas Remigijus Laurutis teigia, kad tokį sprendimą klientai priima ne norėdami kažką nuslėpti, o dėl patogumo. „Bitkoinai patrauklūs dėl mokėjimo tarifų, atsiskaitymų greičio – jie įvyksta akimirksniu. Ir, pavyzdžiui, jei iš Australijos užsakoma paslaugų už 5 tūkst. eurų, tai mokesčiai gali sudaryti ne vieną šimtą litų, o pavedimai bitkoinais nemokami“, – pastebėjo jis.

Rizika – didelė

Kad ir kaip patraukliai tai skamba, bitkoinai turi ir trūkumų. Kadangi virtuali valiuta nėra niekieno prižiūrima ar kontroliuojama, pirkėjai lieka neapsaugoti ir, pirkdami prekes ar paslaugas iš nepatikimų prekeivių, rizikuoja tiesiog prarasti pinigus. Atlikus pavedimą pinigų susigrąžinti nepavyks, net jei prekė ar paslauga nesuteikiama.

Pardavėjams viena didžiausių rizikų – lėšų praradimas. Dėl to jau teko nudegti ir „Duomenų centrui“.

„Naujovės visada rizikingos. Iš pradžių bendradarbiavome su keitykla „MtGox“ – pavedimus klientai atlikdavo į jos „piniginę“, o jie mums pervesdavo pinigus eurais. Tačiau jai bankrutavus praradome visą sukauptą sumą – keliasdešimt tūkstančių litų. Nepaisant to, kadangi buvome įsipareigoję klientams, užsakytas paslaugas jiems teikėme, nors realiai pinigų už tai negavome. Šiuo metu atsiskaitymai bitkoinais atliekami per „BitPay“ sistemą: jie priima mūsų bitkoinus ir paverčia juos į eurus, o patys uždirba iš valiutos svyravimų“, – aiškina R.Laurutis.

Priimdama atsiskaitymus bitkoinais įmonė papildomų procedūrų, kuriomis būtų nustatoma užsakovo tapatybė, netaiko. Iš esmės užtenka tik elektroninio pašto adreso – juo siunčiamos sąskaitos ir pateikiami prisijungimų duomenys.

Ar tai nedidina rizikos, kad paslaugas užsakys nepatikimi asmenys, kurie serverius naudos neteisėtai veiklai?

„Galbūt, bet tokių būdų yra ir daugiau. Tarkim, Mokėjimai.lt sistemoje už paslaugas galima susimokėti parduotuvių kasose – kaip tuomet sužinoti mokėtojo tapatybę? – retoriškai klausė pašnekovas. – Mes bendradarbiaujame su policija, turime daug pareigūnų padėkų. Esant reikalui, suteikiame teisėsaugai reikalingą informaciją. Mes tuo suinteresuoti, nenorime, kad mūsų paslaugomis naudotųsi „blogiečiai“. O pastariesiems nesvarbu, kam kenkti – kitiems žmonėms, įmonėms ar tam pačiam paslaugų teikėjui. Naudodamiesi mūsų paslaugomis jie tik gali padaryti daugiau žalos, o mums iš to naudos nebus.“

Anot jo, bendradarbiavimas su teisėsauga vyksta nuolat – įvairių užklausų būna kone kiekvieną savaitę. Dažniausiai jos būna susijusios su autorių teisių pažeidimais. Tačiau kaltinti klientų įmonė neskuba: neretai paaiškėja, kad tikrasis kaltininkas yra įsilaužėlis.

Trečiasis prisikėlimas

„Šilko kelias 2“ buvo įkurtas maždaug prieš metus – praėjus vos mėnesiui po to, kai teisėsauga uždarė pirmąją šios svetainės versiją. Prieš daugiau nei savaitę ši svetainė buvo uždaryta, o pareigūnų sulaikytas 26-erių Blake'as Benhallas prisipažino administravęs tinklalapį.

Vyriškį išdavė elementarios klaidos: užsakydamas prieglobos paslaugas Lietuvoje jis nepasirūpino, kad jo IP adresas būtų paslėptas, maža to, paslaugų tiekėjui jis nurodė savo asmeninį el. pašto adresą (blake@benthall.net). Surinkusi pakankamai įrodymų, JAV teisėsauga vyrą sulaikė. Jam pateikti kaltinimai prekyba narkotikais, pinigų plovimu ir kitais nusikaltimais. Jei bus pripažintas kaltu, jam gresia kalėjimas iki gyvos galvos.

Tiesa, praėjus vos porai dienų po šios operacijos, pogrindiniame „Tor“ tinkle buvo sukurta nauja narkotikų prekyvietė – „Šilko kelias 3“. Joje jau buvo galima rasti kelis šimtus skelbimų, siūlančių įsigyti įvairių narkotinių medžiagų. Kai kurių interneto forumų lankytojai užsimena, kad tai – ne nauja svetainė, o pavadinimą pakeitusi kita narkotikų prekyvietė.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Autoriai: Gediminas Gasiulis

Komentarai (4)