Apsipirkę parduotuvėje dažnas iš mūsų su savimi pasiima ir kasos čekį, nes, kaip pataria finansų ekspertai, išlaidas reikia sekti ir planuoti, o su kasos čekiais tai padaryti gerokai paprasčiau. Vis dėlto ne vienas ilgiau rankoje palaikęs kasos čekį pastebėjo, kad šis kartais palieka dažų pėdsakų. Būtent šie dažai ir gali pridaryti problemų. Bent jau tokias prielaidas kelia tyrėjai, atlikę keletą eksperimentų. Žurnalistai aiškinasi, ar iš tiesų kasos čekiai gali būti pavojingi ir kaip šias rizikas valdyti?

Atliko eksperimentą

Įprastai čekiai yra spausdinami ant terminio popieriaus, kuris keičia savo spalvą pašildytas. Plonas miltelių sluoksnis padeda išryškėti dažams. Įtariama, kad būtent tuose milteliuose, kuriais dengiamas popierius, yra endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų – bisfenolių – kurios į mūsų organizmą patenka per pirštų odą.

Kaip rašo pagalvok.lt, Amerikos Medikų asociacijos žurnale (ang. Journal ot the Ameican Medical Association) vasario mėnesį buvo paskelbta publikacija, kurioje įrodyta, kad bisfenolis – A (BPA) patenka į organizmą per odą. Tyrimo metu grupė savanorių dvi valandas savo rankose laikė čekius be pirštinių. Po dviejų valandų buvo ištirtas BPA kiekis šlapime, kuris vidutiniškai padidėjo nuo 1,8 BPA mikrogramų litre iki 5,8 mikrogramų litre.

Po savaitės tyrimas buvo pakartotas, tačiau pusė savanorių čekius laikė mūvėdami pirštines. Po aštuonių valandų išmatavus savanorių, kurie nemūvėjo pirštinių BPA kiekį šlapime jis buvo padidėjęs iki 11,1 mikrogramų litre. Tai nėra labai didelis kiekis (pvz..,skardinėje esančioje sriuboje gali būti apie 22 mikrogramus BPA viename litre), tačiau verta susimąstyti, kaip pavojingos cheminės medžiagos patenka į mūsų organizmus.

BPA yra naudojamas nuo 1960-ųjų. Dažniausiai – kaip antibakterinė medžiaga dengiant aliumininių konservų dėžučių vidų.

Nekenkia, jei nesiliečia su oda

Anot nevyriausybinės organizacijos Baltijos aplinkos forumas (BEF) cheminių medžiagų specialistės Sigitos Židonienės, šiuo metu bisfenolis A, kurio nedidelė koncentracija randama kasos aparatams skirtame popieriuje, yra klasifikuojamas kaip galimai pavojinga reprodukcinei sistemai bei ardanti endokrininę sistemą medžiaga.

„Jis yra siejamas su reprodukcinės sistemos sutrikimais, padidėjusia vėžio rizika, įskaitant krūties ir prostatos, taip pat siejamas su daugeliu chroninių ligų. Nuo 2011 m. uždrausta naudoti vaikų buteliukuose ir čiulptukuose. Rizika yra vertinama atliekant tyrimus su gyvūnais. Taip pat šios medžiagos gan plačiai aptinkamos ir žmonių kraujo bei šlapimo mėginiuose, dėl to daromos prielaidos, kad jos veikia ir žmogaus organizmą“, – paaiškina S. Židonienė.

Anot jos, kasos čekiai laikomi piniginėje ar kitoje vietoje pavojaus sveikatai nekelia, kol jie neturi tiesioginio sąlyčio su oda. Tačiau pavojus gali kilti tuomet, jei mamos kasos čekius duoda vaikams pažaisti, kurie juos dedasi į burną, o tada kenksmingos medžiagos patenka į organizmą.

„Tai nėra vienintelis kelias, kuriuo bisfenolis A patenka į organizmą, jo taip pat yra ir maisto pakuotėse, konservų dėžutėse, iš kurių ši medžiaga migruoja į maistą, o su maistu patenka į mūsų organizmą. Dalis bisfenolio A pasišalina iš organizmo, tačiau kita dalis kaupiasi ir tik nuo individualaus organizmo priklauso ar ir kada pasireikš neigiamas poveikis organizmui. Be to, pavojingų cheminių medžiagų kaupimasis ir tarpusavio sąveika nėra suvaldomas dalykas, tad nežinia, kokios medžiagos gali sustiprinti viena kitos poveikį“, – įspėja cheminių medžiagų specialistė.

Paklausta, ar bisfenolio A patekimas į aplinką taip pat gali daryti neigiamą poveikį, ji tai patvirtina.

„Į aplinką taip pat patenka šios medžiagos ir jos turi poveikį gyviesiems organizmams. Nors pats bisfenolis A aplinkoje gan greitai skyla, tačiau žinant, kokiais mastais jis yra naudojamas, aplinka patiria nuolatinį chronišką poveikį. Ši medžiaga sukelia endokrininės sistemos pažeidimus, jai ypač jautrūs gyvūnai ankstyvoje vystymosi stadijoje“, – paaiškina S. Židonienė.

Reiktų suvalgyti 12 kg terminio popieriaus kasdien

Kasos aparatams skirtą popierių prekybininkams siūlančios įmonės „Legertas“ vadovas Andrejus Semionovas teigė, kad nekokybiško, galimai sveikatai pavojingo popieriaus problema prieš maždaug trejus-ketverius metus buvo iškelta Europoje – daugiausiai Vokietijoje ir Skandinavijos šalyse, o Lietuvoje visai nediskutuota.

„Vokietijoje ir Skandinavijos šalyse buvo pripažinta, kad viena sudedamųjų terminio popieriaus dalių – bisfenolis – kenkia sveikatai. Ta pati sudedamoji dalis bisfenolis yra ir daugumoje plastikų, naudojama kaip plastifikatorius, bet, aišku, jos terminiame popieriuje yra tik labai maža koncentracija. Bumas dėl to buvo kilęs prieš tris ar keturis metus ir daugelis vartotojų atsisakė naudoti tokį popierių, kuriame yra bisfenolio. Gamintojai pradėjo gaminti tą patį popierių, bet jau su kitu bisfenoliu, kuris mažiau kenksmingas arba visai be jo. Aišku, toks popierius yra žymiai brangesnis, bet dauguma tinklų atsisakė naudoti pigesnį popierių, kad nekiltų klausimų vartotojams“, – pasakojo A. Semionovas.

Anot jo, Lietuvoje šis klausimas iki šiol neiškeltas ir labai mažai kas apie tai yra girdėję: „Mes prekiaujame standartiniu, pradėtu gaminti prieš 20 metų, popieriumi, kuriame yra ta cheminė medžiaga ir niekas nesusidomi tuo brangesniu popieriumi – nei didieji tinklai, nei mažesni“, – teigė pašnekovas.

Vis dėlto, jo teigimu, mokslininkai vėliau pripažino, kad vėžys žmogui realiai grėstų tik tuomet, jei kasdien būtų suvalgoma po 12 kg terminio popieriaus. Tik tuomet šiame popieriuje naudojama nedidelė bisfenolio koncentracija pasiektų tikrai grėsmingą ribą žmogaus organizmui.

Popieriaus pramonė mažesnis teršėjas nei elektronikos

Kasos juostų ir popieriaus gaminių gamybos ir prekybos įmonės „Inčas“ direktorius Vaclovas Marčiulynas, paklaustas, ar iš tiesų kai kurios kasos juostos gali daryti neigiamą poveikį sveikatai, teigė, kad viskas priklauso nuo to, su kuo palyginsi. Jis paminėjo 12 kg terminio popieriaus suvartojimo kasdien ribą ir čia pat pridūrė, kad lyginant su kitais elektronikos prietaisais, kasos aparatai savo kenksmingumu jiems žymiai nusileidžia.

„Sakysime, jeigu lyginsime su mobiliais telefonais ar kitais elektronikos prietaisais, kuriuos reikia perdirbti (juk energija sunaudojama bet kuriam kompiuteriui ar kito panašaus prietaiso gamybai), įvairių nuodų yra nepalyginamai didesni kiekiai“, – sakė V. Marčiulynas.

Jo teigimu, popieriaus pramonė neabejotinai yra mažesnis teršėjas nei elektronikos pramonė: „Sakyti, kad nekirsk medžio, o naudok mobilų įrenginį, mano nuomone, yra netiesa. Elektromagnetinės bangos sukelia daug daugiau ligų ir yra kenksmingesnės. O popierius yra atsinaujinantis šaltinis, jeigu auginami medeliai, o ne niokojami miškai kaip Brazilijoje ar Indonezijoje“, – kalbėjo pašnekovas.

Laikraščiai kenksmingesni, nes juose daugiau švino

„Inčas“ vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad bisfenolis naudojamas ir su maistu besiliečiančiose pakuotėse bei dėžutėse, kurias žmogus liečia dažniau ir ilgesnį laiką. Taigi ir jų poveikis organizmui gali būti didesnis.

„Yra gamintojų, kurie nesilaiko jokių taisyklių, daugiausiai Kinijoje – bet iš ten popieriaus žaliavos mes neperkame. Buvo bandymų pasižiūrėti (koks jų popierius – red. past.), jis netgi atsidavė pelėsiu be jokių tyrimų, buvo akivaizdu, kad kažkas nevisai tvarkoje“, – teigė V. Marčiulynas.

Pašnekovas taip pat pateikia palyginimą su kitomis popieriaus rūšimis. Pavyzdžiui, laikraštinis popierius laikomas kenksmingesniu nei ofsetinis, naudojamas knygų spausdinimui, nes laikraštiniame popieriuje yra daugiau švino. Taip pat yra ir su lankstinukais, kurie dažyti ryškiomis spalvomis – dėl naudojamų daugiau cheminių medžiagų, skirtų dažymui, jie taip pat gali daryti didesnį poveikį sveikatai (nuolat juos vartant, laikant rankose) nei ant terminio popieriaus spausdinami kasos čekiai.

Kasos juostų gamintojai ir pardavėjai, paklausti apie lazerinius spausdintuvus, sutartinai tvirtino, kad ši technologija yra kol kas per brangi, todėl rinkoje vyrauja terminis popierius. O anksčiau rinkoje paplitę adatiniai spausdintuvai mūsų šalyje jau beveik išnykę.

„Anksčiau buvo adatiniai spausdintuvai, kurie spausdindavo per kalkę – tai užimdavo daugiau laiko, reikėjo keisti kalkes, jie buvo triukšmingesni“, – kodėl šios technologijos atsisakyta, aiškino „Legertas“ direktorius A. Semionovas.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Grynas.lt

Autoriai: Rūta Levickaitė

Komentarai (0)