Netinkamoje padėtyje esantis Galileo palydovas juda į naują orbitą
(0)
Penktasis Galileo navigacinis palydovas, vienas iš dviejų šią vasarą likusių netinkamoje orbitoje, šį mėnesį atliks keletą manevrų, kurie bus jo eksploatacinio pajėgumo patvirtinimo įžanga. Tikslas yra pakelti žemiausią jo orbitos tašką – perigėjų, – siekiant sumažinti Žemę juosiančių Van Allen radiacinės juostos poveikį, o taip pat perkelti palydovą į naudingesnę orbitą navigacijos tikslais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Anot Europos kosmoso agentūros (EKA), jei dviejų savaičių trukmės operacija bus sėkminga, šeštasis Galileo palydovas seks tuo pačiu keliu.
Galileo palydovų pora, paleista kartu su Soyuz raketa rugpjūčio 22 d., atsidūrė pailgoje orbitoje, nukeliavę 25 900 km virš Žemės ir sugrįžę žemyn 13 713 km. Tikslinė orbita buvo visiškai apskrita, 23 222 km aukštyje. Be to, orbitų pakrypimo kampas į pusiaują yra mažesnis nei planuota iš pradžių.
Abu palydovai turi pakankamai kuro tik pakilti apie 4000 km, o to nepakanka norint visiškai ištaisyti jų orbitas. Tačiau toks pajudėjimas perkels penktąjį palydovą į apskritesnę orbitą nei prieš tai, kurios perigėjus yra aukštesnis ir siekia 17 339 km.
„Naujoji orbita skris virš tos pačios vietos kas 20 dienų,“ – teigė Daniel Navarro-Reyes, EKA Galileo misijos analitikas. „Standartinis Galileo pasikartojantis ciklas trunka 10 dienų, tad, to pasiekus, žemės eiga sinchronizuosis su kitais Galileo palydovais.“
„Be to, vartotojo imtuvo požiūriu, pakoreguota orbita sumažintų signalo lygių svyravimą, Doplerio signalo dažnio poslinkį ir padidintų palydovo matomumą,“ – teigė Navarro-Reyes. „Radiacijos poveikio sumažinimas Van Allen radiacinėje juostoje apsaugos palydovą nuo tolesnio įkrautų dalelių poveikio. Orbitoje Galileo Žemės jutiklis taip pat galės išlaikyti stabilią kryptį palydovo pagrindinei antenai nukreipti į Žemę. Šiuo momentu, kai palydovas nusileidžia iki žemiausio taško, Žemė pasirodo tokia didelė, kad jutiklis tampa nenaudojamas. Palydovas pasikliauja vien giroskopais, taip sumažindamas savo padėties tikslumą.“
Palydovo atstatymą prižiūri Galileo palydovų kontrolės centras įsikūręs Oberfafenhofene, Vokietijoje, su EKA kosminių operacijų valdymo centro, ESOC, įsikūrusio Darmštate, Vokietijoje, pagalba. Prancūzijos CNES kosmoso agentūra aprūpina papildomomis žemės stotimis, kad prireikus su palydovu būtų galima palaikyti ryšį, sakė EKA.
Abu palydovai prieš tai buvo nukreipti į Saulę. „Lapkričio 3-iąją ši penktojo palydovo padėtis pasikeitė, kai jis perėjo į normalią Žemės krypties padėtį,“ – pridūrė Daniel.
Lapkričio mėnesį palydovas atliks apie 15 manevrų, kuriuos atlikęs jis pateks į naują orbitą. Naujojoje orbitoje galės oficialiai prasidėti palydovo suderinimo orbitoje testavimas. Pirmiausia bus patikrintas priimančiojo palydovo eksploatacinis pajėgumas, po to bus vykdomas išsamesnis navigacijos naudingosios apkrovos testavimas, sakė EKA.
