Po 21 metų, kai jo egzistavimą pirmą kartą atskleidė New Scientist, Rusija galiausiai ketina demontuoti savo „plaukiojantį Černobilį“, laivą, pilną stipriai radioaktyvių atliekų iš Sovietų Arkties laivyno flotilės.

Net jei jis bus demontuotas saugiai, dar daugiau pavojingų radioaktyvių atliekų tūno Rusijos šiaurės vakaruose, Karos jūroje, kurios didžioji dalis nepažymėta žemėlapiuose ir yra plyti dujų ir naftos paieškų kelyje.

Posovietiniame laive Lepse yra 2,7 × 10¹⁶ bekerelių radiacijos – palygintina su 1986 metais per Černobylio katastrofą išmesto radioaktyvaus cezio kiekiu. Radiaciją skleidžia 638 kuro baterijos, povandeninio laivo reaktoriaus dalys, kuriose yra panaudoto kuro strypai. Pusė jų yra iš povandeninio laivo Lenin, kuriame per 1966 m. įvykusį incidentą ištekėjo reaktoriaus aušinimo skystis, o reaktorius perkaito ir deformavosi taip, kad kuro išimti nebėjo.

Europos Sąjunga nerimauja, kad radioaktyvios medžiagos gali nutekėti ir užteršti žvejybos plotus Arktyje, ir pasiūlė demontuoti laivą, o jo turinį pašalinti dar 1994 m.. Bet Rusija nesutiko, tikriausiai dėl to, kad nenorėjo, jog užsienio operatoriai sužinotų, kad uranas buvo prisotintas labiau nei įprasta, sako derybose dalyvavęs Nilsas Bøhmeris iš Norvegijos aplinkosaugininkų grupės Bellona. Tai būtų išdavę, kaip ilgai kariniai povandeniniai laivai galėtų plaukioti be papildymo – labiau praturtinto kuro užtenka ilgiau.

Lepse galiausiai buvo nuvilktas į sausąjį doką spalio pabaigoje, ir, naudojant Rusijos technologijas, bus bus pradėtas pjaustyti šį gruodį, sako Bøhmeris. Vidurinė sekcija, kurioje yra kuro baterijos, ant žemės demontavimui bus perkelta 2016 m. „Tai pavojingiausia dalis,“ pabrėžia Bøhmeris. „Niekas nežino, kokia kuro baterijų būklė.“ Jei kuri sulūžtų ir nukristų, geometrijos pokytis gali pradėti grandininę reakciją. Ji įkaitintų, išlydytų ir uždegtų itin radioaktyvią medžiagą. „Tai būtų tikra nelaimė,“ sako Bøhmeris.

Tuo tarpu, 16 povandeninių laivų reaktorių, Rusijos išmestų kaip atliekos, tebeguli jūros dugne, kai kurie – su kuru. Du reaktoriai tebėra savo povandeniniuose laivuose. Vienas nuskendo 2003 m., kai buvo tempiamas į metalo laužą, o kitas buvo nuskandintas 1981 m. po incidento. Šiuose dviejuose nuskandintuose povandeniniuose laivuose yra „maždaug pusė išnaudoto branduolinio kuro skleidžiamos radiacijos Arkties jūros dugne“, sako Peras Strandas iš Norvegijos radiacinės saugos valdybos.

2015 metais Norvegija ir Rusija paskelbs mokslinį vertinimą, ar tie du povandeniniai laivai turėtų būti pakelti, bet kol kas Rusijos planuose kitų paskandintų radioaktyvių grėsmių išvalymo nėra. Tačiau jos pačios mokslininkai baiminasi, kad gresia stiprus stiprus užterštumas.

Strandas dalyvavo Rusijos ir Norvegijos bendruose nuolaužų tyrimuose 2012 m. ir 2014 m., kuriuose radioaktyvumo nuotekio nerasta. Bet jis pabrėžia, kad dėl sūraus vandens radioaktyvias medžiagas dengiantis metalas koroduos, ir „panaudoto branduolinio kuro radiacija galiausiai išsilies į aplinką“. Remiantis Valerijaus Osminovo iš Rusijos mokslų akademijos Branduolinės saugos instituto rugsėjį paskelbtu pranešimu, tai gali nutikti iki 2020. O turint galvoje, kad šalia esanti povandeninių laivų reaktorių demontavimo įmonė žada užsidaryti 2020, iki tol nuolaužos turėtų būti pakeltos, pabrėžia jis.

Tuo tarpu, tame rajone dar yra paskandinta 17 000 konteinerių su kietomis radioaktyviomis atliekomis. Naujausias Rusijos ir ES tyrimas rado tik nedidelį šalimais esančių nuosėdų užterštumą. Bet Osminovas pabrėžia, kad 4000 buvo prastos būklės ir gali rūdyti dar greičiau. Kitaip, nei nuskandintų laivų ir reaktorių atveju, konteinerių buvimo vietą žinome tik daugmaž – o kai kurie guli rajone, kur naftos ir dujų kompanijos planuoja žvalgybą. „Jei vyks naftos gręžinių statyba ir bus pažeistas vienas konteineris, gali išsiskirti radiacija,“ įspėja Bøhmeris. „Deja,“ apgailestauja Strandas, „nra konkrečių objektų iškėlimo planų.“ Tai yra Rusijos atsakomybė – bet kol kas jokia Rusijos ministerija nenori prisiimti atsakomybės, sako Bøhmeris.

Debora MacKenzie
New Scientist № 2999

Komentarai (0)