Turistams į Lietuvos pajūrį vilioti – visus metus veikiantys geoterminio vandens lauko baseinai (0)
Sveikatinimui naudojamas itin vertingas geoterminis vanduo, juo pripildyti atviri lauko baseinai, veikiantys net ir žiemą – tokios vizijos kuriamos Klaipėdos regione, kur slypi dideli geoterminio vandens turtai. Tačiau juos realizuoti trukdo biurokratinės kliūtys, dėl kurių jau pradėti teisminiai ginčai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vakarų Lietuvos regione ir ypač aplink Klaipėdą po žeme tūnantis vanduo, mokslininkų teigimu, susiformavo maždaug prieš 100 mln. metų. Senesnis pasaulyje yra Saudo Arabijoje randamas geoterminis vanduo.
„Nors vaikštome žeme, po kuria slypi didžiuliai turtai, kol kas nerandame būtų, kaip juos įkinkyti, panaudoti visų gerovei. Todėl ir buvo būtina susėsti prie vieno stalo, identifikuoti problemas ir jas spręsti, kad būtų galima naudoti geoterminį vandenį, kurio panaudojimo spektras yra labai didelis“, – teigė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Todėl trečiadienį Klaipėdos mokslo ir technologijų parko iniciatyva vyko diskusija „Geoterminio vandens potencialo išnaudojimas Klaipėdoje“.
Klaipėdos mokslo ir technologijų parko komunikacijos vadovas Andrius Sutnikas aiškino, jog technologiniai sprendimai ir idėjos, kaip panaudoti geoterminį vandenį, jau yra sugeneruotos. „Šiuo metu reikia savivaldos, kitų institucijų geranoriškumo ir pagalbos, kad geoterminį vandenį būtų galima panaudoti kuo plačiau“, – teigė A. Sutnikas.
„Nors vaikštome žeme, po kuria slypi didžiuliai turtai, kol kas nerandame būtų, kaip juos įkinkyti, panaudoti visų gerovei. Todėl ir buvo būtina susėsti prie vieno stalo, identifikuoti problemas ir jas spręsti, kad būtų galima naudoti geoterminį vandenį, kurio panaudojimo spektras yra labai didelis“, – teigė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Todėl trečiadienį Klaipėdos mokslo ir technologijų parko iniciatyva vyko diskusija „Geoterminio vandens potencialo išnaudojimas Klaipėdoje“.
Klaipėdos mokslo ir technologijų parko komunikacijos vadovas Andrius Sutnikas aiškino, jog technologiniai sprendimai ir idėjos, kaip panaudoti geoterminį vandenį, jau yra sugeneruotos. „Šiuo metu reikia savivaldos, kitų institucijų geranoriškumo ir pagalbos, kad geoterminį vandenį būtų galima panaudoti kuo plačiau“, – teigė A. Sutnikas.
Išgauna iš 1,2 km gylio
Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje veikia prieš maždaug 20 metų įkurta bendrovė „Geoterma“, kuri iš 1,2 km gylio ir išgauna geoterminį vandenį. Šiuo metu jis kol kas naudojamas tik gaminti šilumos energija.
„Tačiau juk puikiai žinome, kad geoterminio vandens panaudojimo galimybės yra didžiulės, o pradinės investicijos – nulinės, nes gręžiniai jau veikia. Gaila, jog kol kas vandenį galime naudoti tik energijai gauti, nes panaudoti jį kitiems tikslams reikalingi atitinkami sertifikatai, kurių dar neturime“, – dėstė bendrovės „Geoterma“ direktorius Sigitas Petrauskas.
Jau praėjusiais metais „Geoterma“ išsikėlė strateginį tikslą įteisinti geoterminį vandenį, kad jį būtų galima naudoti sveikatinimo tikslams, reabilitacijai.
Geologijos tarnyba nurodė, kad siekiant gauti geoterminio vandens sertifikatą, reikia parengti vandenvietės, iš kurios jis gaunamas, apsauginės sanitarinės zonos specialųjį planą.
Toks buvo parengtas, tačiau Klaipėdos Nuolatinė statybų komisija jo nepatvirtino. Parengtam planui pasipriešino Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, nes esą vandenvietės apsauginė sanitarinė zona ribojasi su termofikacinės jėgainės, kurioje deginamos atliekos ir biokuras, apsaugine zona.
„Toks atsakymas yra nelogiškas, nes geoterminis vanduo su išore nekontaktuoja. Mums neliko nieko kito, kaip kreiptis į teismą ir išsiaiškinti, ar Klaipėdos visuomenės sveikatos centro nurodyti motyvai, kodėl jis nepritaria mūsų specialiajam planui, yra pagrįsti. Teismas ieškinį priėmė ir dar šį mėnesį prasidės jo nagrinėjamas. Kol geoterminis vanduo neturi sertifikato, tol negalime jo naudoti“, – teigė S. Petrauskas.
Mažina stresą, didina lankstumą
Klaipėdos universiteto mokslininkai jau kelerius metus atlieka bandymus, kaip „Geotermos“ gręžiniuose išgaunamas geoterminis vanduo gali būti panaudotas sveikatinimo procedūroms.
Nustatyta, kad druskos kiekis jame yra 18 proc., kai, pavyzdžiui, Negyvojoje jūroje jis siekia 30-32 proc. Geoterminiame vandenyje gausu ir kitų mineralų, teigiamai veikiančių sveikatą.
„Po mūsų atliktų tyrimų galima konstatuoti, jog geoterminis vanduo puikiai veikia žmogaus sveikatą – jis mažina streso lygį, padeda sąnariams. Pavyzdžiui, žmogus, kuris susilenkęs pirštų galais nesiekė žemės, iki jos trūko dviejų sprindžių, pagulėjęs geoterminio vandens vonioje, jau laisvai pasiekia žemę. Vadinasi, geoterminis vanduo turi teigiamą įtaką lankstumui, sąnariams. Gydymo metodas, kai naudojamas geoterminis vanduo, taikomas jau 5 tūkst. metų“, – teigė Klaipėdos universiteto mokslininkai.
Todėl numatoma, kad geoterminis vanduo galėtų būti vežamas į uostamiesčio ligonines, kitas sveikatinimo įstaigas ir naudojamas gerinti žmonių sveikatą. Tačiau kol kas tai negalima padaryti, nes vanduo nėra sertifikuotas.
Pritraukia milijonus turistų
Kai tik bus gautas sertifikatas, įrodantis, kad geoterminis vanduo tinkamas naudoti žmonių sveikatai, planuojama Klaipėdos regione įrengti ir lauko baseinus, veikiančius visus metus. Juose žmonės maudytųsi geoterminiame vandenyje.
Kol kas preliminariai galvojama, kad tokie baseinai galėtų atsirasti netoli Palangos esančiuose Vydmantuose, nes ir ten „Geoterma“ turi gręžinius. Skaičiuojama, kad įrengti tokius atvirus baseinus kainuotų apie 10-15 mln eurų, todėl pirmiausia dairomasi į privačius investuotojus.
„Islandijoje, kur tokie atviri geoterminio vandens baseinai veikia, juose kasmet apsilanko apie 3-4 mln. turistų. Jie kurtų labai didelę pridėtinę vertę visam Klaipėdos regionui ir Lietuvai“, – teigė A. Sutnikas.
Klaipėdos apskrities savivaldybes vienijančios asociacijos „Klaipėdos regionas“ direktorius Simonas Getvilas pridūrė, jog tokie baseinai būtų pasmerkti sėkmei, nes aplink juos 500 kilometrų spinduliu nėra nė vieno panašaus objekto.
(13)
(1)
(12)