Naudinga žinoti: kaip priversti televizorių rodyti kokybiškai (4)
Nuėjai į parduotuvę, nusipirkai ten brangų, gerą, daugybę pranašumų turintį naujausios kartos televizorių, tad gali būti tikras, kad namie tereikės jį įjungti ir džiaugtis kokybiškiausiu įmanomu vaizdu? Žiauriai klysti!
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nors nereikliam žiūrovui tik iš dėžės ištraukto televizoriaus vaizdo kokybės gal ir pakaks, dažniausiai tai tikrai nėra geriausia, ką jis gali. Būtent todėl egzistuoja naujo televizoriaus kalibravimo paslauga. Būtent todėl ir siūlome sužinoti, ką galima padaryti pačiam, kad matytumėte kokybiškesnį vaizdą.
Kas, kam ir kaip?
Gal jau ir patys pastebėjote prekybos vietose pasirodžiusias televizorių surinkimo, montavimo ir kalibravimo specialistų reklamas. Žmonės siūlo už tam tikrą kainą padaryti taip, kad geros kompanijos geras televizorius rodytų… gerai. Nesąmonė? Nejaugi „Sony“, „Samsung“, „Philips“, LG ar „Panasonic“ neturi specialistų, kurie tuos televizorius sukalibruotų prieš veždami į parduotuvę?
Turi. Ir sukalibruoja tuos televizorius kuo geriausiai. Bet ne tam, kad nupirkti rodytų gerai, o tam, kad kuo labiau norėtųsi juos pirkti. Vaizdas ryškus, spalvos žudančios, rodomi kampai aštrūs, lyg nenaudotas „Gilette“ peiliukas, o pardavėjo minimi procesoriaus pajėgumai lenkia „Ferrari“. Pamatai, susižavi, esi nugalėtas. Televizorių į ketvirtą aukštą užneš už papildomą mokestį.
Namie ant originalaus nuotolinio pulto radę gamintojo įdiegtų vaizdo režimų parinkimo mygtuką – dažniausiai galima pasirinkti iš „Dynamic“, „Normal“, „Natural“, „Standart“, „Soft“, „Eco“, „Movie“, „Sport“ ir panašiai pavadintų režimų – galite džiaugtis. Bent jau galėsite atjungti taip parduotuvėje sužavėjusį, o namie per penkias minutes galvos skausmą sukeliantį „Dynamic“ (dinaminį) vaizdo režimą.
Štai jau ir pradėjote kalibravimą.
Elementariausias kalibravimas
Tinkamo vaizdo režimo parinkimas išties nėra kalibravimas, tačiau faktas yra faktas: dauguma net nežino, kad tokie egzistuoja. Ne visų televizorių nuotolinio valdymo pulte yra atskiras režimo parinkimo mygtukas, kai kada reikia meniu ieškoti „Preset Picture Setting Mode“ (nežinau, kaip vieno ar kito gamintojo atstovai tai išvertė į lietuvių kalbą). Radusiems šį nustatymą bei planuojantiems savo televizoriaus kalibravimą tuo ir baigti, siūlytume pasirinkti „Normal“, „Standart“, „Soft“ arba „Movie“ režimus.
Sportinis ir dinaminis režimai vargina akis per aktyviu kontrastu bei per ryškiomis spalvomis. Be to, sportinio režimo atveju procesorius taip aktyviai skenuoja judesius, kad dingsta vaizdo gelmė, jis darosi plokščias ir neišraiškingas.
„Samsung“ režimas „Natural“ nėra toks jau natūralus – tai greičiau kiek prislopintas dinaminis, tad spalvos vis tiek nėra tikslios. Beje, „Samsung“ būdingas mėlynos perteklius naujausiuose modeliuose jau beveik panaikintas.
„Eco“ ir panašūs režimai gali būti vertinami dvejopai. Įjungus tokį televizorius reaguodamas į aplinkos apšvietimą pats pradeda keisti ekrano šviesumą. Tačiau juk nervina, kai kritus saulės spinduliu ant ekrano jis staigiai nušvinta, o užslinkus debesėliui už lango vėl patamsėja tiek, kad vos įžvelgsi.
Bet šį režimą gamintojai vis tobulina, tad kai kurie modeliai (ekspertai giria „Philips“) tokį automatinį reguliavimą atlieka pakankamai subtiliai ir švelniai. Taigi galite išmėginti – jei patiks, džiaugsitės optimaliomis energijos sąnaudomis.
Visų ekspertų rekomenduojami normalus arba filmų režimai pasižymi smarkiai prislopintomis švelnesnės gamos spalvomis, čia vyrauja ne melsvi, o gelsvi atspalviai ir vaizdas smarkiai pritemdytas.
Jei kambarys šviesus, dieną šie režimai gali pasirodyti pernelyg tamsūs. Taigi metas lengvam nustatyto vaizdo pakoregavimui. Tai jau antras kalibravimo žingsnis.
Elementarus kalibravimas išsamiau
Čia nepatarsime, kaip profesionaliai sukalibruoti vaizdo sistemą. Tokiu kalibravimu užsiimantys profesionalai turi specialius matavimo prietaisus ir vaizdo generatorius, dirba keisdami nustatymus slaptame meniu (prieinamas tam tikra seka paspaudus mygtukus ant pulto).
Tačiau pakenčiamai suderinti spalvas, šviesumą bei kai kurias funkcijas galima ir pačiam. Šiaip ar taip, o svarbiausias vaizdo kokybės kritikas bei vertintojas yra būtent jūsų akys – juk jos, o ne kažkokia matavimo įranga ir žiūrės tą televizorių.
Nuo ko pradėti?
Kaip nors pagerinti prasta kokybe transliuojamų TV kanalų vaizdo beveik neįmanoma, taigi kalibravimui geriau naudoti aukštos raiškos vaizdo signalą. Ji galime gauti iš prie HDMI jungties prijungto kokio nors aukštos raiškos diskų grotuvo. Galime pasitelkti ir savo išmanųjį telefoną. Tiks ir laikmena, jei planuojate filmus žiūrėti prijungę ją prie USB lizdo.
Kalibruojant tiesioginiai saulės spinduliai neturėtų kristi ant televizoriaus ekrano, bet ir visiškoje tamsoje negausite gero rezultato. Į ekraną reikia žiūrėti tiesiai iš priekio, tokiu atstumu, kaip ir rengiatės žiūrėti filmus. Pradėkime.
Išjungiame „Overscanning“
Parinkčių meniu radę šį nustatymą iškart įsitikinkite, kad funkcija „Overscanning“ yra išjungta. Kai kurie gamintojai (o gal ir pardavėjai per neišmanymą) vis dar šią rudimentinę, nuo analoginės transliacijos laikų užsilikusią funkciją įjungia.
Analoginį vaizdą transliuodavo didesnį, negu jį gali atkurti televizorius, tad vaizdo kraštuose likdavo visokių šiukšlių. Tam, kad modernūs televizoriai tų šiukšlių nerodytų, ir buvo įdiegta ši funkcija, kuri iš esmės apkerpa vaizdo kraštus, o ekrane rodo kiek padidintą mažesnę vaizdo dalį.
Tai nebereikalinga ir net žalinga, nes, viena, nematote viso filmo vaizdo (patys krašteliai nebetelpa į ekraną), antra – televizorius, užuot tiksliai atkūręs šaltinio pateikiamus taškus, juos pats kraipo ir taip blogina kokybę. Atjungiame.
Išjungiame judesių švelninimo funkciją
Štai taip – tiek pagyrų reklamose apie judesius švelninantį ir jų atkūrimo kokybę gerinantį televizoriaus vaizdo procesorių, o mes jį išjungiame. Deja, taip. Tiesa, žiūrint labai prastą lietuviškos TV transliaciją, kokias nors greitas sporto varžybas ar žaidžiant vaizdo žaidimus ši funkcija gali praversti, tada galėsite ją ir įjungti.
Susirandame meniu nustatymuose funkciją, pavadintą, pavyzdžiui, „MotionFlow“, „CineMotion“, „TrueMotion“, „CineSpeed“, ar hercų skaičiais, ir ją išjungiame. Kodėl? Nes procesorius besistengdamas sušvelninti atkuriamus judesius pradeda kurti papildomus vaizdo kadrus ir tiesiog sužlugdo filmo žiūrėjimo malonumą.
Tiesiog paleidę kokį nors veiksmo filmą ir pajunginėję šį režimą pamatysite, kad įjungus judesių švelninimą vaizdas būna toks, lyg žiūrėtumėte ne Holivudo filmą, o vaizdo kamera filmuotą lietuvišką muilo operą. Nes filmas turi turėti 24 kadrus per sekundę ir taškas.
Ką dar išjungti?
Skaitmeninio triukšmo mažinimas (dažnai žymimas trumpiniu DNR) visiškai nereikalingas žiūrint HD kokybės vaizdo medžiagą. Tiesa, gali praversti žiūrint klaikias mūsų televizijų transliacijas. Išjungiame ir stebime.
Automatinė kūno spalvos korekcija, dinaminis kontrastas ir daugelis kitų automatiškai ką nors koreguojančių funkcijų irgi daugiau gadina arba apgaudinėja, o ne išties gerina. Vėliau galėsite išmėginti, ar kuri nors jų pasiteisins, įjungdami paeiliui, tačiau dažniausiai jų nereikia.
Aplinkos šviesos jutiklis seka kambario apšvietimą ir priklausomai nuo jo keičia ekrano šviesumą. Jei tai nenervina, tiek to, bet dažniausiai, deja, naudinga susirasti „Ambient light sensor“ nustatymą ir jį išjungti.
Išmaniojo LED apšvietimo (arba Juodos spalvos pagilinimo) visai išjungti nereikėtų, tačiau labai svarbu parinkti tinkamą režimo lygį.
Palyginti su plazminiais ar OLED televizoriais, paprasti LCD kur kas prasčiau atkuria juodą spalvą – už ekrano šviečiančių LED lempučių juodos spalvos filtras visiškai nenuslopina, todėl juoda dažnai rodoma kaip pilka. Norint tai kompensuoti naujos kartos televizoriuose įdiegta išmani LED valdymo funkcija – kai ekranas rodo juodą spalvą, toje vietoje ir LED apšvietimas užgęsta. Deja, jei ją nustatysi per aktyviai, rodomas vaizdas dažnai virs kažkokiu tamsių dėmių žemėlapiu.
Tad gana dažnai geriau šią funkciją išjungti, o juodą spalvą išgauti tinkamai sukalibruojant apšvietimo lygį ir kontrastą. Arba palikti įjungtą, tačiau nustatyti labai mažą lygį ir lėtą reakciją. Kitaip žiūrėdami kokią tamsią „Hario Poterio“ sceną matysite ne prietemą, o visiška juodulį.
Lieka paskutinis ir svarbiausias darbas – suderinti šviesumą, kontrastą, spalvas ir kontūrų ryškumą.
Kalibravimas
Kalibravimui galite atsisiųsti „AVS HD 709 Calibration Disc“, kurį su visomis instrukcijomis anglų kalba rasite čia arba panaudoti išmanųjį telefoną. Tiesa, tam reikės jį kažkaip prijungti prie televizoriaus. Pavyzdžiui, specialiu laidu prijungiamu prie televizoriaus HDMI įėjimo. Jei prisijungti yra kaip, lieka parsisiųsti televizoriaus kalibravimo programėlę ir vykdyti jos instrukcijas.Žinomiausia – „THX tune-up“ – veikia tiek „iPhone“, tiek „Android“ telefonuose („Android“ versiją rasite čia). Prijungus telefoną prie televizoriaus, ši programėlė rodo įvairius testus, kurie leidžia televizoriuje nustatyti optimalų vaizdo šviesumą, kontrastą, spalvas ir dydį. Programėlė naudoja telefono kamera, kuri padeda pritaikyti testą jūsų kambario apšvietimo sąlygoms.
Gana panašiai veikia daugybę nustatymų rodanti programėlė „Screen test“.
Taigi, naudojantis išmaniu telefonu ir mokant anglų kalbą televizoriaus kalibravimas gerokai supaprastėja. Galiausiai, juk jei nepasiseks, visada galima grąžinti gamintojo nustatymus.
