Seimas nusprendė suvaržyti interneto naršytojų laisvę (6)
Tam, kad Lietuvoje būtų įteisinti azartiniai lošimai internetu, Seimo nariai linkę aukoti piliečių laisvę be apribojimų naršyti internete. Parlamentarai antradienį po svarstymo pritarė Azartinių lošimų įstatymo pataisoms, kuriose numatoma, kad Lietuvos interneto paslaugų tiekėjai privalės blokuoti prieigą prie nelegaliai veiklą vykdančių lošimų svetainių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kelerius metus parlamentarų stalčiuose dūlėjusios pataisos svarstymui Seime buvo pateiktos po to, kai jas apsvarstė parlamento komitetai.
Be kita ko, įstatymo pataisose nurodoma, kad Lošimų priežiūros tarnyba galės teikti privalomuosius nurodymus interneto paslaugų tiekėjams panaikinti galimybę pasiekti informaciją, kuri naudojama siekiant nelegaliai vykdyti lošimus. Kitaip sakant, tarnybos darbuotojai, neturėdami jokios kitos instancijos leidimo, galės patys nuspręsti, kurie tinklalapiai lietuviams neturėtų būti pasiekiami.
Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK) įžvelgė grėsmę, kad pataisos atvers kelią interneto cenzūrai Lietuvoje, todėl buvo pateiktas ne vienas pasiūlymas, kaip įstatymo nuostatos galėtų būti patikslintos.
Parlamentaras Andrius Palionis siūlė, kad lošimų prievaizdai galėtų teikti nurodymus tik prieglobos paslaugų tiekėjams, kurių serveriuose fiziškai ir yra talpinami tinklalapiai. Jis pastebėjo, kad interneto paslaugų tiekėjų sudarytus apribojimus įgudę naršytojai galėtų nesunkiai „apeiti“, taigi problemos tokie ribojimai neišspręstų. O patikimesnės prieigos ribojimo priemonės kainuotų ne vieną milijoną eurų.
IVPK pirmininkas Mindaugas Bastys teigė, kad komitetas šiam siūlymui pritarė: „Esmė kokia – kontrolė išlieka, tik nurodoma, kad visą kontrolę reikia nukreipti į prieglobos teikėjo paslaugas, o ne į tinklą. Priešingu atveju, jei tam nepritarsime, mes galėtume mūsų valstybę lyginti ir su Šiaurės Korėja, kuri bando užsidaryti nuo visų tinklų.“
Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) tam nepritarė. Jam atstovavęs Antanas Nesteckis pareiškė, kad šis punktas užtikrina viso įstatymo įgyvendinimo kontrolę, o įrangos įsigijimas bus pačių bendrovių reikalas.
BFK pirmininko pavaduotojas Bronius Bradauskas rėžė dar griežčiau: „Tai yra „Infobalt“ siūlymas, kalbantis Seimo nario lūpomis. Jei jam pritarsime, galime visai įstatymo nepriiminėti, nes kaip viskas ėjo, taip ir eis. Mobiliojo ryšio operatorius įpareigotas pusmetį saugoti pokalbių turinį. Niekas lėšų jiems nedavė, o jie saugo. Įvedėm eurą – ar nors vienai parduotuvei, prekybos centrui pasakėm, kad jums reiks kasos aparatus keisti? Dabar „Infobalt“ negali ištrinti kontrabandos iš savo tinklalapių. Ne jiems pavedama šita kontrolė, o Azartinių lošimų priežiūros tarnybai, jos nurodymu „Infobalt“ turi ištrinti. Tegul ir vykdo tą priedermę, valstybės priskirtą funkciją, kurią turi vykdyti, jei dalyvauja šiame biznyje. Jie turi įvykdyti ir ištrinti kontrabandininkus, štai ir viskas ko mes reikalaujame.“
Parlamentarams atmetus A.Palionio siūlymą, IVPK nusprendė atsiimti kitus siūlymus, kurių esmė buvo panaši. „Iš esmės čia neteisingai daroma, Lietuva tokiu atveju juokingai atrodys, bet ką padarysi, jei kolegos yra įtikinti, važiuosim tokiu keliu“, – apgailestavo M.Bastys.
Visoms įstatymo pataisoms po svarstymo buvo pritarta: 62 parlamentarai balsavo už, 4 buvo prieš, 20 susilaikė. Tam, kad įstatymo pataisos įsigaliotų, Seimas dar turės balsuoti dėl jų priėmimo.
Vartotojų teisių pažeidimas
Asociacijos „Infobalt“ informacinių technologijų ekspertas Marius Pareščius anksčiau yra sakęs, kad šie užmojai jam kelia didelį nerimą: „Aš manau, kad šis įstatymas yra pirmi žingsniai visuotinio sekimo ir blokavimo priemonėms atsirasti Lietuvoje.“
Anot jo, viena didžiausių problemų yra ta, kad įstatyme nėra nurodoma, kokias priemones interneto paslaugų tiekėjai turės taikyti tam, kad užblokuotų neteisėtai Lietuvoje veikiančias lažybų svetaines.
Įstatymo pataisas svarstę Seimo komitetų atstovai puse lūpų užsiminė, kad galėtų būti taikomi Estijos ar Latvijos modeliai (t.y. tinklalapiai blokuojami per DNS serverius ar IP adresus). Tiesa, toks ribojimas būtų tolygus tvoros pastatymui vidury takelio – jei naudotojas menkai išprusęs ir sugeba eiti tik tiesiai, tinklalapio nepasieks, bet užtenka kelias minutes panaršyti internete, susirasti „Google“ DNS įrašus bei juos pritaikyti savo naršyklėje ir vėl visas internetas – lyg ranka pasiekiamas.
„Iš pradžių bus juodieji sąrašai ir ieškosime paprastų priemonių juos blokuoti, o pastebėjus, kad tos priemonės neefektyvios, mes jau turėsime sekti vartotojų elgseną, kaupti informaciją apie tai, dešifruoti VPN paslaugas, kurios bus naudojamos tiems blokavimams apeiti... Automatiškai, tiekėjai turės užsiimti savo vartotojų šnipinėjimu, kas yra nelogiška“, – sakė M.Pareščius.
IT ekspertas taip pat nuogąstavo, kad, pavykus įteisinti lošimų tinklalapių blokavimą, apetitas pradėtų augti. Internetinės prekybos svetainės („eBay“, „Amazon“), autorių teises pažeidžiantys tinklalapiai (Linkomanija.net, Filmai.in), galų gale – net informaciniai tinklalapiai ar „Youtube“.
