Verslo, teisės ir mokslo bendruomenėms pastaruoju metu vis dažniau tenka diskutuoti dėl su standartais susietų patentų praktinio naudojimo. Vienas iš standartizacijos tikslų yra siekis kuo plačiau taikyti standartą. Tuo tarpu su standartais susieti patentai lemia tai, kad kiekvienas standartą naudojantis asmuo tampa ir patento naudotoju. Tokiam patento naudojimui būtinas jo savininko sutikimas.

Siekiant užtikrinti standartų plėtrą bei patento savininko teisių apsaugą, įregistravęs standartizuotą patentą jo savininkas to pageidaujantiems asmenims įsipareigoja suteikti patento naudojimo licencijas sąžiningomis sąlygomis, o standarto naudotojai – susitarti su savininku. Dėl šių bendradarbiavimo ypatumų tarp patentų savininkų ir naudotojų kyla ginčai, tampantys vis labiau matoma įmonių, veikiančių išmaniųjų ar kompiuterinių įrenginių rinkoje, problema. Į tokio pobūdžio nesutarimus jau buvo įsivėlusios „Apple“, „Samsung“, „Google“, „Microsoft“, „Motorola“ kompanijos.

Neseniai teisininkų ir išradėjų dėmesį patraukė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) prejudicinis sprendimas byloje „Huawei Technologies Co. Ltd“ ir „ZTE Corp.“ (2015 m. liepos 16 d. sprendimas Nr. C 170/13). Šioje byloje ESTT pirmą kartą buvo prašoma išnagrinėti, ar su standartu susieto patento savininko pareikštas ieškinys dėl patento pažeidimo nėra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi. Šis ESTT sprendimas buvo laukiamas technologijų kūrėjų ir gamintojų, kadangi šiandien vis daugiau standartizuotų patentų ginčų iš JAV persikelia į Europos šalis. Vis dėlto, standartizuotų patentų srityje galiojančios teisės normos ir teisminės praktikos nevienodumas skirtingose valstybėse nepadėdavo atsakyti į visus ginčuose kylančius klausimus.

Patento pažeidimas ar konkurencijos ribojimas?

„Huawei“ turimas patentas buvo susietas su telekomunikacijų standartu, nustatytu Europos telekomunikacijų standartizacijos instituto. Dėl to „Huawei“ buvo priėmusi įsipareigojimą suteikti licencijas kitiems standarto naudotojams teisingomis ir nediskriminacinėmis (FRAND, angl. fair, reasonable, non discriminatory) sąlygomis. Tuo tarpu „ZTE“ gamino ir platino bazines stotis su programine įranga, pagrįsta minėtu patentu apsaugotu standartu.

Ginčas tarp „Huawei“ ir „ZTE“ kilo po nesėkmingų derybų dėl licencinės sutarties sudarymo – „ZTE“ licencijos negavo. Nepaisant to, Vokietijoje ši įmonė ir toliau pardavinėjo produktus su programine įranga, pagrįsta „Huawei“ turimu standartizuotu patentu. Atvejis tapo išskirtiniu dėl to, kad patento pažeidimu kaltinamas „ZTE“ gynėsi argumentais, jog „Huawei“, prisidengdama patento pažeidimu, piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi ir siekia riboti konkurenciją rinkoje.

Tiesa, patento savininko atsisakymas suteikti licencijas gali būti laikomas piktnaudžiavimu. Norėdama to išvengti, patento savininkė turi laikytis sąlygų, skirtų interesų pusiausvyrai užtikrinti. Bėda ta, kad „Huawei“ ir „ZTE“ nesusitarė, kokios konkrečios sąlygos turi galioti.

Spręsdamas „Huawei“ ir „ZTE“ nesutarimą, ESTT išaiškino sąlygas, kurių privalo laikytis su standartu susieto patento savininkas prieš pareikšdamas ieškinį:

1. Pažeidėjas turi būti informuotas apie atliktą pažeidimą aiškiai nurodant, kaip buvo pažeistas su standartu susietas patentas.

2.  Pažeidėjui pareiškus norą sudaryti licencinę sutartį FRAND sąlygomis, raštu jam turi būti pateiktas konkretus licencinės sutarties pasiūlymas su numatytomis FRAND sąlygomis, konkrečiai nurodytu licencinio mokesčio dydžiu ir jo apskaičiavimo tvarka.

Savo ruožtu pažeidėjas turi elgtis sąžiningai ir nevilkinti susitarimo sudarymo. Tuo atveju, jei su pasiūlymu nesutinka, jis privalo per trumpą laiką raštu pateikti su standartu susieto patento savininkui alternatyvų pasiūlymą, tenkinantį FRAND sąlygas. Vykstant deryboms dėl licencinės sutarties sudarymo pažeidėjas taip pat gali ginčyti patento galiojimą, jo sąsają su taikomu standartu ar patento faktinį naudojimą.

Jei pasiekti sutarimo vis vien nepavyksta, šalys bendru sutarimu gali prašyti, kad licencinio mokesčio dydį ar kitas tokio susitarimo sąlygas nustatytų nepriklausomas trečiasis asmuo.

Beje, ESTT požiūriu piktnaudžiavimu taip pat nelaikytinas reikalavimas pateikti su patento naudojimo veiksmais susijusius buhalterinės apskaitos duomenis ir atlyginti dėl tokių veiksmų atsiradusią žalą.

Apibendrinant ESTT sprendimą, patento savininko veiksmai nelaikomi piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, jei jis pateikia tinkamą, aiškų ir konkretų pasiūlymą patento naudotojui, o šis atsisako jį priimti ir patentą savo veikloje naudoja be susitarimo. Piktnaudžiavimu nelaikomas ir reikalavimas pateikti duomenis apie padarytą pažeidimą.

Tad kuri šalis – „Huawei“ ar „ZTE“ – buvo teisi? Sunku pasakyti, nes galutinį sprendimą turės priimti Vokietijos teismas. Kad ir kaip baigtųsi byla, ESTT sprendimas svarbus pats savaime ir turėtų sukurti daugiau aiškumo gana painioje standartizuotų patentų teisinio reguliavimo srityje.

Komentavo Akvilė Bužinskaitė, „AAA Law“ advokatė

Komentarai (0)