Kyla keisčiausių klausimų skrendant lėktuvu? Štai atsakymai

Buvau girdėjęs, kad langus atidengti reikia tam, kad žmonės galėtų pamatyti kokius nors variklių ar sparnų gedimus ir apie tai pranešti pilotams. Bet straipsnio versija skamba įtikinamiau. O gal ir tas ir tas galioja.

o kodėl kaimiečiai ploja lėktuvui nusileidus?

Tai sakot įvyks tragiška dekompresija atidarius lėktuvo duris būnant aukštai skrydžio metu? ane? mitų griovėjai tikrai neįrodė priešingai šito jau daug metų atgal?

Mitų griovėjai įrodinėjo, kad žmonių visų neištrauks per langą, jį sudaužius ir pan. kai prodoma per filmus. O dekompresija savo ruožtu žinoma kad įvyks slėgiui krentant.

Taip. Jie įrodė, kad neištrauks. O jei pameni tiksliau, tai jie gale pridėjo kažkokių putplasčio gabalėlių ir net jų neištraukė pakankamo kiekio po dekompresijos. Nėra gi vakuumo keleivinių lėktuvų pasiekiamame aukštyje. Tai realiai kas gali nutikt, tai įvyks dekompresija ir išskris keli tapšnofonai per duris iš keleivių rankų, kurie šalia durų sėdės. Viskas. Tada bus inicijuotas avarinis nusileidimas ir visi sveiki gyvi nusileis.

tai ką? straipsnyje gi nieks ir neteigė, kad visus ištrauks. pilstai iš tuščio į kiaurą.

Taip, pilstau

Tai aišku pilstai, nes: 1) Mitų griovėjai netyre ar bus ar nebus dekompresija, nes tai ir kvailam aišku kad bus. 2) Straipsnis neteigia apie jokius keleivių ištraukimus ar kažką. Teigiama kad dings deguonis, ir kad pavojingas dalykas bei rimta avarija. Tad kas tau čia neįtinka straipsnyje?

Aha, man irgi tas klausimas neduoda ramybės. Gaila, kad neaptartas straipsnyje šitas fenomenas. Neploju nei kai lėktuvas nusileidžia, nei kai traukinys sustoja, nei kai autobusas atveža į stotelę, man irgi savo ruoštu niekas neploja, kai atvežu su mašina į numatytą vietą, o ir nenorėčiau, kad plotu, pasijausčiau kiap idiotas nemokantis vairuoti, bet kažkokių stebuklingu būdu pasiekes tašką B, taip pat pasijausčiau ir jei pilotuočiau lektuvą Gal džiaugaisi, kad gyvi liko po skrydžio, matyt "kaimai" nežino, kad keliauja su saugiausia tranporto priemone.

Dekompresija, tai ne ištraukimas, tai dėl staigaus slėgio pokyčių organizmo sužalojimas. Jei užlaikysi kvėpavimą su pilnais plaučiais oro - gali įtrūkti patys plaučiau. Taip pat nuo staigaus slėgio sumažėjimo gali būti sužalota vidinė ausis ir patirti įvairias traumas kaukolės srityse, kur išsidėsčiusios tuščios ertmės siaurais kanalais susietos su nosiarykle (nežinau, ar teisingas terminas). Tiesa, neįsivaizduoju koks slėgių skirtumas ir kiek rimtos tokios traumos galėtų būti. Taigi, nepaisant to, kad neištraukia visus pro atdaras duris, bet staigus slėgio sumažėjimas gali sutraumuoti žmones. Negana to, išretėjusi atmosfera ir mažas deguonies kiekis - garantuotas sąmonės praradimas itin greitai dėl deguonies stygiaus.

Nesu lakūnas, bet esu išsilaikęs naro licenciją nardymui iki 30m. gylio, tiesa panirimų ne tiek ir daug mano sąskaitoj. Tačiau šiame užsiėmime didžiausia rizika ir yra dekompresija. Tavo išvardintos traumos yra tiesiogiai susijusios su staigiu dujų išsiplėtimu, bet tai nėra pačios grėsmingiausios traumos. Lėktuvai skraido ~10km aukštyje (0,265 atmosferos lauke), pačiam lėktuvo salone yra palaikomas 0,8 atmosferos slėgis, taigi esant dekompresijai oras esantis žmoguje staiga išsiplėstų 3 kartus. Tai yra tolygu staigiam išnirimui iš 20m. gylio, iš kurio išnyrant reikalingas dekompresinis sustojimas. Neatlikus jo traumų dėl staiga išsiplėtusio oro nepatirsi, nes kvėpuojant slėgis oro ertmėse susilygina. Tačiau didžiausia grėsmė yra azotas. Kvėpuojant kažkiek jo patenka į kraują, kuo didesnis slėgis tuo daugiau patenka. Esant dekompresijai, be tavo minėtų traumų kyla didelė tikimybė, kad kraujyje susidarys azoto burbuliukai ir jei jie susidarys smegenyse, galimos pasekmės: sąmonės netekimas, paralyžius, mirtis. Grįžtant prie narų temos, dekompresiniai sustojimai daromi būtent tam, kad plaučiai pašalintų azoto perteklių iš kraujo. P.S. Lėktuve palaikomą 0,8 atmosferos slėgį esu būtent užfiksavęs kai laikiausi naro licenciją ir zubrinau teoriją, nes po nardymo minimum parą negalimą skrist lėktuvu dėl jame esančio mažesnio slėgio.

Šiaip tai tipiniame skrydžių aukštyje (10-12 km) deguonies slėgis labai mažas. Greitai neužsidėjus kaukės keleivis praras sąmonę greičiau nei per minutę. Jeigu suges deguonies tiekimas - keleivio smegenyse įvyks negrįžtami pakitimai greičiau nei per 10 minučių.

Kyborg, pats nardydavau, nieko naujo man nepasakei. Tačiau, kažkas blogai tave informavo. Dekompresinis sustojimas nereikalingas išneriant iš 20 metrų gylio, jei nepraleidai ten pakankamai ilgai. Ir šiuo atveju net negalioja, nes tu būni mažesniama slėgyje (azoto neįsisavina, nes slėgis mažesnis nei mums įprastas). Dekompresinius nėrimus tau iš vis yra draudžiama daryti, nesvarbu PADI ar kokį CMAS išsilaikei. Būna moko daryti šiaip, kad priprastum prie tvarkos. Dėl paros laiko, jei neneri labai giliai/nedarai daug nėrimų, jokių problemų skrendant po 12h. Kai turi kompą, jis puikiai apskaičiuoja laiką iki skrydžio, bet taip, tokia taisyklė yra - para po paskutinio nėrimo iki skrydžio. Taigi, problema yra dėl greito oro išsiplėtimo.

nepamirškit įvertint kad išnerti iš 20m gylio trunka palyginti ilgai, kai lygini su lėktuvo dekompresija, kuri įvyktų greičiausiai per kelias sekundes, tad ir žala žmogaus organizmui būtų staigi ir didesnė, nei palengva neriant į viršų. +išgastis žmonėms, laiko užsidėdi deguonies kaukę pakankamai mažai, tad ir situacija pakankamai pavojinga keleiviams.

Kaip tik galioja, nes problema yra ne dėl galimai įsisavinamo azoto, o jau įsisavinto, kuris esant stipriam slėgio sumažėjimui išsiplečia į dujinę būseną.

Matyt pakoregavo taisykles Senokai kursus laikiau, o jie nuolat kažką pakeičia, kaip pvz AOWD gylį sumažino nuo 40m iki 30m. Gylis nėra vienintelis faktorius nusprendžiantis, ar reikalinga dekompresija. Ne ką mažiau svarbu praleistas laikas gylyje. Jei praleisi minutę 40m gylyje greičiausiai nereikės dekompresijos (priklausys nuo to, kaip greit leisis ir kilsi), bet jei praleisi valandą 20m gylyje tikrai reikės. Tiesa, AOWD lygio naramas PADI draudžia daryti dekompresinius nėrimus tyčia, bet moko, ką daryti, jei jau įlysi. Nebent ir čia sušvelnino toną Jei būtų buvę dėl azoto, tai vargu ar gyvas būtum likęs, greičiausiai tiesiog slėgis. Įsisavintas azotas neišsiplečia staiga. Jei pvz išnersi iš 40 metrų gylio ir būsi stipriai prisisotinęs azoto be dekompresinio sustojimo, turi apie 8h iki kol pasireikš rimtesni simptomai ir apie 24h kol pasiektum piką simptomų. Tad laisvai žmones spėja nugabenti į barokamerą, jei jie nėra visai idiotai. Azotas lėktuvo dekompresijos metu nieko nereikštų. Oro sulaikymas plaučiuose būtų blogiausias dalykas.

"Avarinio" iškilimo atveju trukmė gali būt panaši, pasibaigus orui (jei nesusekei) ir nesant partnerio šalia, būnant virš 8m gylyje reik atsisegt švino diržą (8-12kg priklausomai nuo žmogaus) ir tuomet šauni į viršų kaip raketa. Tiesa rekomenduojama rėkt "aaaa" tokiu būdu atlaisvinami plaučiai ir apsaugomi nuo plyšimo, bei būtent šį garsą rėkiant šiek tiek atsilaisvina nosiaryklės kanalai. Greičiausiai iškilsi atsijungęs ir su tam tikrom traumom, bet baliono ir BCD dėka plūduriuosi paviršiuj.

Kyborg, kam taip drastiškai... Jei esi tinkamai susireguliavęs BCD, pradedi kilti į viršų vienu lengvu ląstų yriu ir besiplečiantis oras toliau padeda iškilti ~12m/min saugiu greičiu (riba 18m/min). Ir lengvai visą laiką puti orą lauk. Mokymų metu išbandyta iš 12 metrų gylio, oro nepritrūksta, o jautiesi puikiai, nes iškyli visiškai saugiai.

immortallt, tu esi protingas žmogus, o ir aš durnium nesijaučiu. Mes abu kalbam apie tą patį dalyką, tik aš pateikiu grynai teorinę medžiagą, o tu praktinę, kuri pripažinkim kartais šiek tiek nuo teorijos skiriasi. O ir ta pati teorija yra kaip taisyklė maksimaliai griežta, kad apsisaugot nuo amerikiečių džiovinančių kates mikrobangėj

Tai taip, neskau, kad neteisus, bet teorijoje žiūriu dabar daug baisiau moko, negu prieš ~8 metus.