Ukrainos fronto kasdienybė: viename namo gale separatistai, kitame - Ukrainos kariai (0)

2015-10-08

Politikų susitarimai vainikuoja ilgas įtampos Ukrainos fronte savaites. Neprarasdami budrumo ukrainiečių kariai stebi separatistus ir dalijasi buitį su vietos gyventojais – veikiausiai tų pačių separatistų šeimomis.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Bėgti nemato prasmės Atėjus nakčiai, vaikų juokas nurimsta – jie grįžta pas kitame sublokuoto namo gale gyvenančią motiną. Ten pat, kur kitoje sublokuoto namo pusėje gyvena Ukrainos armijos dalinys. Separatistų radijo stotį pagaunantis radijo imtuvas krebžda nuo pranešimų apie Ukrainos pajėgų judėjimą ir valandinių patikrinimų. Po ilgos tylos netoli nuaidėjęs prieštankinės granatos sprogimas sutrikdo naktinę tylą – vaikai jau seniai lovoje. Praėjus metams nuo karo Donbase pradžios, konfrontacija virto alinančiais fronto veiksmais: pozicijos išlieka tose pačiose vietose, kariai apsistoję prie pat civilių, negalėjusių arba nenorėjusių išvykti. "Koks tikslas išvažiuoti. Visi tie, kurie pabėgo karo pradžioje, sugrįžo – pinigai baigiasi, darbo nėra, tenka sugrįžti", – sako Nataša. Ji kartu su savo dviem vaikais – keturiolikmete Kristina ir aštuonerių Kolia – bei senele ir prosenele gyvena per 50 m nuo ukrainiečių tranšėjų ir 300 m nuo separatistų pozicijų – šeimos vyrai jau seniai išvykę. "Jie turbūt kovoja už separatistus", – sako vienas ukrainiečių karių. Buferinėje zonoje Ukrainos pajėgos ir vietos gyventojai nepasitiki vieni kitais: didžioji dalis civilių vis dar remia separatistus ir yra priklausomi nuo Rusijos propagandos televizijoje bei radijuje. Pasiūlymo kraustytis į butą netoli esančiame Artemvisko mieste, 30 km už fronto, Nataša atsisakė: "Koks tikslas, vis tiek reikės mokėti komunalinius mokesčius ir ten nėra darbų." Kariams sunku suprasti tokį moters požiūrį. "Jeigu sužeis vaikus, visi kaltins mus – ir tik dėl to, kad ji nenori dirbti", – teigia karininkė Oksana. Futbolas ir obuolių atakos Fronto sąlygomis ukrainiečių karių ir Natašos šeimos pasaulis – tai kasdienė ruoša ir naktinė "diskoteka" – naktiniai apšaudymai, anot seržanto Sašos. Vienas karių skuta bulves, kitas plauna drabužius, karininkas Vova pildo kalną biurokratinių popierių. Į pavakarę vaikai žaidžia futbolą su kariais, apsikeičia obuolių ir vandens atakomis. "Pažiūrėk, mus stipriai apšaudė," – juokiasi Vadimas, rodydamas į ištaškyto obuolio liekanas ant sienos. Ten pat, vos du metrai į viršų, ant stogo matyti trys kulkų paliktos žymės. Praėjus separatistų rotacijai, kovų intensyvumas sumažėjo – intensyviausiai šaudė čia dislokuoti čečėnai. "Vieną naktį, jie (čečėnai – aut. past.) pradėjo šaudyti vieni į kitus – mes žiūrėjom kaip į filmą", – nusijuokia Sergejus. Tokio pobūdžio stebėjimų rezultatai yra raportuojami visame Ukrainos fronte į šiaurę nuo Donecko. Tačiau nė kartą nebuvo pateikta įrodymų. Atėjus vakarui, Ukrainos kareiviai susėda prie stalo, paslėpto už smėlio maišų. Dauguma jų buvo Maidane, nors kitiems šis karas prasidėjo daug arčiau namų. Štai Vadimas tarnavo milicijoje savo mieste, esančiame vos už 25 km nuo dabartinės dislokacijos vietos, kai pasirodė separatistai. "Turėjome patruliuoti toliau, nes be mūsų būtų kilęs visiškas chaosas. Separatistai turėjo įrengę kelis patikrinimo postus, bet tada atėjo "Aidaras" (liūdnai pagarsėjęs Ukrainos savanorių batalionas, organizacijos "Amnesty International" apkaltintas karo nusikaltimais – aut. past.). Jie atiminėjo mašinas, buvo nušautų žmonių", – prisiminė Vadimas. Trys vyrai dalinyje patyrė kontūzijas, tačiau privalo likti pozicijoje. Demobilizacija atidėta, gavus žinių apie būsimą separatistų puolimą, kuris taip ir neįvyko. "Mes visi, žinoma, norime namo, – sako Vitia. – Aš esu paprastas žmogus iš kaimo, bet suprantu, kodėl mes turime būti čia – niekas nenorėjo šito karo."

Užslopintos emocijos

Natašos dukra Kristina įdėmiai klauso, kaip armijos medikai moko karius suteikti pirmąją medicinos pagalbą. "Ji paskui galės mums visiems pasakyti, ką daryti", – pastebi Nataša.

"Viskas gerai, mes nebijome", – standartiškai atsako Kolia. Tačiau už šios tariamai vaikiškos ramybės veikiausiai slepiasi emocijos ir psichologinės problemos, galinčios bet kada pratrūkti.

"Na, jie į tai žiūri kaip į žaidimą – kur ir koks sprogmuo nukrito ir panašiai", – sako Nataša. Kai namai taip arti separatistų pozicijos, artilerijos sviediniai retai nukrenta šalia. Nepaisant to, dauguma naktų – bemiegės.

"Kai kurios naktys buvo labai sunkios. Artilerijos sviediniai krito ir aplink namą, ne per toliausiai. Mes visą naktį praleidome rūsyje, drebėdami iš baimės", – prisiminė vaikų senelė. Vienintelė slėptuvė nuo artilerijos – senas rūsys, neva sutvirtintas ant viršaus sukrautomis plytomis – toks rūsys neatlaikytų tiesioginio smūgio.

Naktį pavieniai šūviai aidi iš separatistų pozicijų, tarp jų – ilgos pauzės: ukrainiečiai neatidengia ugnies. "Kuo jie šaudo – atsakysime tuo pačiu, – sako bataliono vadas Sergejus. – Kuo mes šaudysime, jie atsakys tuo pačiu".

"Ne, mes nenaudotume granatsvaidžio", sako Vitalijus, aiškiai suprasdamas tokio ginklo panaudojimo padarinius.

Greta paslėpto šarvuočio tikslas – ne tik sustiprinti ir taip sudėtingą ukrainiečių poziciją. "BTR taksi, – sako karininkas Vova, – Jeigu matysime, kad nesugebame atsilaikyti per šturmą, pasitrauksime iki antrosios gynybos linijos". Ar Natašos šeima trauktųsi kartu, nežinia.

Andrejus pašaukia Kolią per kiemo tvorą: "Eik paklausti mamos, ar galiu išsiskalbti uniformą jūsų skalbimo mašinoje." Po ilgų fronto izoliacijoje praleistų dienų, artilerijos kanonados virš galvų ima priminti Pirmąjį pasaulinį karą.

"Kitoje pusėje – žmonės kaip ir mes, – sako Vitia, rodydamas į separatistų pozicijas. – Rusų kariams buvo liepta ten sėdėti lygiai taip, kaip ir mums."

Tankai nutilo visam laikui?

Rugsėjo 30-ąją vadinamosios Donecko liaudies respublikos atstovas Denisas Pušilinas po derybų Minske pareiškė, kad karas Donbase baigėsi. Pasak jo, buvo pasirašytas susitarimas dėl ginkluotės iki 100 mm kalibro atitraukimo nuo vaidinamosios kontakto linijos.

"Vyko grupių susitikimai. Saugumo pogrupis parengė dokumentą. Vakar jį pasirašė Rusijos, ESBO ir Ukrainos atstovai. Prieš pusvalandį pasirašė Aleksandras Zacharčenka. Po šių veiksmų dokumentas įsigaliojo, ir tai yra, mano nuomone, karo pabaiga", – Rusijos žiniasklaidai tą pačią dieną teigė D.Pušilinas.

Dokumente, kurį patvirtinto ir Ukrainos atstovai, teigiama, kad per penkiolika dienų po sutarties pasirašymo nuo kontakto linijos turi būti patraukti tankai, o per 24 dienas – artilerija. Atstumas, kuris turi skirti abiejų pusių karinę techniką, yra 15 km į vieną ir į kitą pusę nuo kontakto linijos.

ESBO pasveikino šalių ketinimus nutraukti ginkluotę ir karinius veiksmus. ES atstovai taip pat pasidžiaugė pradėtu procesu. "Sprendimas sustiprinti paliaubas, prie kurių labiausiai priartėta 2015 m. rugsėjo 1 d., prisidės prie visapusiškų Minsko susitarimų įgyvendinimo", – praėjusią savaitę skelbė Briuselis.

Šiuo metu abi konflikto pusės praneša atitraukiančios ginkluotę nuo fronto linijos.

Jau kitą rytą po derybų Ukrainos tankai ir kita karinė technika nuo kontaktinės linijos atitraukta 15 km atstumu. "Sudaromi ginkluotės sąrašai, į juos įrašomi technikos ir ginkluotės pavyzdžių numeriai, apibrėžiami maršrutai ir aikštelės, kur visa tai bus dislokuota", – paaiškino Ukrainos prezidento administracijos atstovas Andrijus Lysenka.

Šeštadienį apie atitraukiamą ginkluotę pranešė Luhansko naujienų agentūra. Tiesa, kol kas šia informacija Kijeve nepasitikima.

Garantijų, kad naujausių susitarimų paisoma, turėtų suteikti ESBO stebėsenos misijos nariai, tikrinantys separatistų karinės technikos dislokavimo vietas.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Diena.lt