A klasės energetinio efektyvumo sertifikatą gavęs Vilniaus daugiabutis: 100 eurų per metus už šildymą, jokio triukšmo ir smogo

Pagaliau kazkas teigiamo! Labai smagu! O siaip, mano nuomone, reiktu drausti statyti ne A plius energetinio efektyvumo namus, nes esam per biedna salis, kad galetumem sau ta leisti.

Tiksliai datos nepamenu, bet rodos nuo 2016 sausio tvirtins tik A energetinės klasės projektus. Todėl ir susidarė naujos statybos bumas ir, nors naujų butų yra daug, niekas neskuba numetinėti kainų.

Namo renovacija, taipogi labai sutaupo sildymo kastus. Tevu namas buvo atrenovuotas pries 2m, tai didziausia sildymo saskaita uz 3 kambariu buta buvo 13 euru, kai pries tai mokedavo apie 300-400lt

Žiauriai įspūdingas sumažėjimas! Mano naujam name net daugiau šalčiausią mėnesį gaunasi.

Juokinga, kai vystytojai stato visiškai prasto architektūros pastatus, tačiau prisidengia "Naujuoju miesto centru". Tas "Naujasis miesto centras" labiausiai aukšta architektūra ir yra grindžiamas. Na, bet galima pagirti už energetinį efektyvumą.

Tie energetiniai efektyvumai tai dar vienas būdas pasipinigaut ir sukelt NT kainas prisidengiant nupirktais sertifikatais ir kitom nesąmonėm. Ir šiaip, koks ten vyriausybės reikalas ar aš mokėsiu žiemą 100€ ar 500€ už šildymą. Mano reikalas, ir nereikia lyst į svetimas pinigines ir nurodinėt kitiem. Dėl renovacijos tai irgi nesąmonė yra. Visur šaukia, kaip gerai renovacija, nes prieš ją mokėjo 100€ už šildymą, o po renovacijos moka 50€. Bet visuomet nutyli kad dar tiek pat ar daugiau kas mėnesį, 20 metų moka už renovaciją. Tai sumoj gaunasi ta pati suma kaip ir be renovacijos, arba net ir brangiau daugeliu atvejų, pažymint, kad už šildymą moki dažniausiai nuo lapkričio iki kovo mėn, kai už renovaciją mokėsi ištisus metus.

Pritariu Aurimokas. Kas is to kad sildymas pigus, bet uz renovacija sumokesite daugiau nei butu teke moketi uz sildyma. Tas pats su nauja statgba. Sildymas pigus, bet skirtumas kainos nuo senesnes su brangesniu sildymu toksdidelis, kad neverta skaiciuoti. Nauja statyba perki, nes nori gyventi graziai, su jaunais kamynais, kito mentaliteto zmonemis, bet ne del pigesnio sildymo.

Ne vyriausybės, o visuomenės. Koks vyriausybės reikalas, jei aš į upę leisiu toksines atliekas? Lygiai toks pat argumentas. Tavo bereikalingos energetinės sąnaudos yra tarša, kuri kenkia visuomenės sveikatai. Taip, už renovaciją susimoki, bet atnaujini pastatą, jis yra patogesnis gyventi, gražiau atrodo ir daugiau vertas. Taip pat atnaujinami mazgai, kuriuos reikės renovuoti vis tiek, nesvarbu, mažinsi šildymo kainas ar ne. Kartais įeina konstrukcijų atnaujinimas, kas nėra tiesiogiai susiję su šildymu. Visoje sumoje renovacija itin apsimoka, o pats esi bambeklis ir tiek. Ir ne, už renovaciją nesumokėsi daugiau nei už šildymą. Nusiperki naują statybą ir pastatas gyvuoja dar >60-80 metų. Nusiperki senos statybos ir tikiesi, kad po 30 metų nereikės namo griauti. Aišku, pigesnis šildymas yra tik vienas iš faktorių, o ne pagrindinė priežastis pirkti naują būstą. Beje, apie kito mentaliteto žmones gali pamiršti, tie patys idiotai.

Netikiu. Žiūrinėjau, skaičiavau ir niekas neįtikino, kad verta mokėti už renovaciją - ji nei sienų nesustiprins (skylės ir taip taisomos be skambių šūkių), nei privers mažiau sunaudoti energijos (niekas neuždraus atidarytų langų laikyti arba tiesiog gyventi didesniam plote nei tau galbūt priklausytų pagal partijos liniją). Ji gal ir atsipirks po 15 ar 20 metų, niekas nežino, bet tikrai žinau, kad už ją reikės susimokėti kažkurl ketvirtį vertės (čia dar geru atveju jei tas spalvotas makiažas laikys ne blogiau nei betonas). Nors praktika rodo, jog joks remontas nepakelia būsto vertės tiek, kad jis atsipirktų pardavus (preiškriziniai burbulai kai pirkdavo supuvusį trobesį ir išklijavę tapetais parduodavo trigubai nesiskaito). Taip, yra tam tikrų etapų kur vistiek turėsi sutvarkyti - kaip šildymo mazgai, vamzdynai, individuali šildymo apskaita (tuo pačiu galbūt individuali rekuperacinė sistema) ir pan, bet visokie išorės pagražinimai yra paskutinėje eilėje pagal praktiškumą, bet kažkodėl labiausiai stumiama (atseit kelia vertę).

kestutiz, viskas priklauso nuo to, ką renovacijos metu darai. Jei tik paglaistai sienas, žinoma nieko nebus. Bet renovacijos metu sutvarkoma ir pamatų hidroizoliacija, ir konstrukcija gali būti papildomai apsaugota nuo aplinkos veiksnių - prailginamas gerokai namo tarnavimo laikas. Jei sienas vos apšiltins ar pvz neįrengs naujo šilumos mazgo, naujų vamzdžių ir individualios apskaitos, tai taip, viršutiniai aukštai ir toliau laikys atdarus langus, o visas namas mokės kosminius pinigus. Or teisingai išskyrei, yra tokie remontai, kurie bus, nepriklausomai, ar darysi renovaciją ar ne. Atmesk tai. O apkalimas gražia lenta ar pan., nėra renovacija. Normali renovacija, tai visų komunikacijų pakeitimas, šildymo sistemos atnaujinimas, langai (jei dar nėra) ir sienų apšiltinimas. Rekuperaciją dažnai įrengta per brangu ir per sudėtinga. O labiausiai stumia, nes pas mus liaudis idiotai, jie įvertinti moka tik tai, kas gražu.

Mano nuomone, vyriausybe turetu tiesiogiai remti renovacijas, o ne skatinti gyventojus imti paskolas is banku. Prie ko cia tie tarpininkai, kad sau cut'a pasiimtu? Cia akivaizdus apiplesimas ir tiek.. Kaip immortallt teisingai pastebejo, gerai atlika renovacija, liecia ne tik individo interesus, bet ir visos valstybes. Tas labai svarbu valstybes suverinitetui, saugumui, ekonomikai, ekologijai ir t.t, todel atrodo neteisingai, kai gyventojai lieka skolingi bankams. Plius, vyriausybe gali skolintis zymiai palankesnem salygom nei bet kuris gyventojas is banko.

Šiaip vyriausybė iš vis neturėtų remti. Kodėl? Todėl kad taip sukuriamos nelygios sąlygos. Kuo butuose gyvenantis gerenis, nei privačiame name? Kad ir kaime gyvenantis žmogus? Jiems renovacijai keliamos sąlygos iš vis kosminės ir įgyvendinimas beveik neįmanomas. Valstyninė institucija neatliks savo namų darbų ir tinkamai nevaldys paskolų. Prisirinks daug nemokių klientų, išieškojimu neužsiiminės ir t.t. Tai banko darbas, ne valstybės. Be to, skolintis pigu, nes yra NT. Tiesiog reikia naikinti šildymo kompensacijas ir PVM lengvatą, tada padidės dar labiau spaudimas renovacijai ir atsispindės tikra šildymo kaina bei renovacijos nauda.

Geras pastebejimas del privaciu namu. Mano pozicija butu tokia-renovacija yra, visu pirma, strategines reiksmes valstybes projektas. Ir patirtis rodo, kad tokio masto projektams igyvendinti rinkos ekonomika visiskai netinka, nes i renovacijos kaina neimanoma iskaiciuoti daugybe teigiamu salutiniu poveikiu. To pasekme ta, kad siai dienai renovacijos rinkos kaina yra netiksli (zymiai per brangi) ir del to zmones teisetai skaiciuoja ar jiems apsimoka ar ne. Kaip pora kolegu is anksciau jau rase, ziurint is individo tasko, renovacija gali ir neapsimoketi, nors ziurint valstybes mastu tai bene geriausia investicija kokia tik gali buti. Zymiai geresni nei ten bet kokie bull sh*t startupsai, barclay'jai ir kita. Kad isviangt tokio paradokso, valtybe turi imtis iniciatyvos ir labai stipriai ta remti. Kaip konkreciai? Man atrodo tiesioginis finansavimas su grieztais saugikliais veiktu, bet cia reiktu ekspertu isvadu, o dar geriau, tiesiog ziureti i sekmingiausias pasaulio praktikas ir jas kartoti.

Bet, kad lygtais privačių namų renovacijai kai padidinamas energetinis efektyvumas gali 30 proc. sumokėtos sumos susigrąžinti per ES. Dar pridėtų kokią lengvatą, kad projektui sunaudotų medžiagų PVM galėtum susigrąžinti ir visai normaliai gaunasi.

Audriau, stipriai perspaudi. Žmonės iš esmės idiotai ir nesugeba skaičiuoti. Pas mus normalu atrodo 40% algos išleisti mašinai. Nesugeba paskaičiuoti, kad taupioji lempute atsipirks per 2 metus vien ant elektros, o švies bent 5. Taip ir nesugeba paskaičiuoti renovacijos naudos. Sudeda du skaičius, o kitką pamiršta. Dabar apie "bullshit'us", start-up'ų pavyksta tik 1/100, bet dauguma didžiųjų pasaulio korporacijų nuo to prasidėjo. Bacrlays tau nauda neaiški? 1,500 darbo vietų tiesiogiai, dar bent 5,000 netiesiogiai. Moka visus mokesčius švariai ir algos didesnės nei rinkos. Jei ne tokie bullshit'ai, tai ne svarstytume ar renovacija reikalinga, o galvotume, kaip pradėti gyventi didesniame būste nei 4a šeima 40kv.m. bute. Taip, intensyviai remti, kad žmonės dar labiau skųstusi Pirma lengvatas panaikinti, tada pradėti imtis kvartalinės renovacijos. Čia būtų naudingiausia, bet sudėtingiausia. Utopinis variantas griauti ir naujus statyti - neįmanomas dėl cackinimosi pas mus. mnv, teoriškai taip, praktiškai suma išskirta berods nesiekė 1mln eurų (programai skirta pinigų). Nebent kažką pakeitė nesenai. PVM lengvatos pavojingas dalykas - tada pradėtų medžiagas užrašinėti renovacijai, o po to perparduotų statant namus. Kad neišpūstų labai sąnaudų, tą darytų pvz iš savo pelno maržos.

Is principo su tavim su tinku. Kas del startupsu ir barclayju, tai faktas, kad jie nesa nauda ir smagu, kad ateina. Tik jei lygintumem pvz potencialia renovacijos nauda valstybei su barclayjumi ir startupsais tai renovacijos svarba zymiai didesne. 500 000 surenovuotu bustu kurie sutaupo po 100 euru per menesi susidetu i 50milu. O LT tikrai daugiau nei 500 000 renovuotinu objektu. Problema tame, kad renovacija lyginant su visokiom IT konferencijom ir tarptautinem korporacijom atrodo labai nesexy. Bet situacija keiciasi.

Audriau, vyriausybė berods skyrė paramos, kurią atpirko vien už darbuotojų darbo vietą sumokėti mokesčiai per 3 mėnesius. Taigi paramos atsipirkimas daug didesnis. 1,500 darbuotojų po 2,000€ algos krepšeliu (su mokesčiais) ir tiesioginis eksportas paslaugų - tai gryni pinigai ateinantys į šalį. Tai per metus susidaro €36 milijonai pajamų į šalį/eksporto (jau sumažinus šiek tiek, nes vidurkis algų manau realiai didesnis). Dėl tavo skaičių, 500,000 tai truputėlį masteliai dideli, tai truktų dešimtmečius ir įvedant daug labiau prievartinius mechanizmus. Ir sutaupymas 100€ gali būti kiek didokas. 50€ sutikčiau, nes yra senų butų 40kv.m. kurie vilniuje ir dabar daugiausia už šildymą sumoka 100€ per mėnesį. Problema su renovacijom - žmonės idiotai, daug su kuo reikia derinti, o ateiti įmonei paprasčiau, nereikia derinti su šimtais žmonių. Naujame name (na prieš 7 metus pastatė), bandžiau pramušti saulės baterijas. Sustačiau planą, kur panaudojame sukauptus pinigus ir likusius pasiskoliname iš banko. Po ~6 metų sistemą išsiperkam ir tarnauja dar bent 20 metų. Išsipirkimo metu kaina už vandenį nepadidėja. Tai buvau kokiais tik žodžiais neišvadintas.

Makes sense ka sakai. Bet cia idomi istorija apie tavo nama ir saules kolektorius. Rimtai zmones buvo pries? Nu jo...sunku cia kazka bepridurt..

žmonės nėra visi idiotai, tik ne visiems įdomu yra mokslas ar saulės baterijos. Kiti neturi laiko įsitraukti į visus skaičiavimus ir patys suvokti jog tai apsimoka. Kitiems tiesiog maža kompetencijos. Taigi vienintelis dalykas lieka, tai tiesiog tavimi aklai pasitikėti. O aklai pasitikėti niekas nenori, Taigi jei nori pramušti tokį projektą, turi duodi jiems kažkokius garantus. Jei kažkas nepavyks tu turėtum gražinti pinigus ar pan. Arba kitas būdas, reikia kažkaip visus apgauti.

Matai, o žmonės lygiai tokiais pačiais idiotais laiko renovacijų stūmikus, kurie na niekaip negali pagrįsti ekonominės logikos. Iš tiesų jei ji būtų - už durų stovėtų eilės norinčių finansuoti renovacijos projektus (kad ir tuo pačių principu jog moki kiek ir anksčiau, kol atsiperka ir investuotojas užsidirba norimą procentą). O dabar kiek mačiau renovacijos eiga paprasta - pirma už gan nedaug (na ten 100E butui) įvertinant esamą būseną Kašpirovskio metodu - iš nuotraukos, tipinio projekto ir dokumentų (lygtais ką būtų vertinti - paprastai tai vistiek būna G klasė - žinau, pardavinėjau atsiradus tokios pažymos "būtinybei"), tada visi turi sutikti jog finansuos DAR NET NEŽINODAMI KIEK, ir tik po to jau bus daromas detalus planas. Kuris irgi gali kisti. Bet jau būsi pasirašęs įsiskolininimo įsipareigojimą nežinomai sumai. Nes tas detalus jau kainuos gal 1kE butui. Nors man tokios sumos jau realiai užtenka padengti metų šildymo sąskaitą, ir dar tuos metus neturėsiu gyventi dulkėse. Atsipirkimo vizija man turi būti labai aiški, plius minus metai, o ne kaip gausis.