Požiūris. Lietuva – informacinių technologijų šalis. Tačiau ar ilgam su tokia inovacijų politika?

Jei kokiu karu nevyks ar kitu politiniu nesamoniu, tai turetu viskas but gerai su tuo it

Technologinis-mokslinis valstybės potencialas ir sektorius vegetuoja ar degraduoja pirmiausiai dėl funkcionierių formuojamos ir vykdomos politikos. Už 500E (ar mažiau?) specialisto nenusipirksi, net jo kvalifikacijos palaikymui, bei poreikiams to nepakanka. Toks specialistas ne ugdomas, o jis degraduoja, nes lėšų stygius kompensuojamas visada gaištamu laiku pašaliniams dalykams, gerokai mažesniu efektyvumu, kas netgi nagrinėjamą tokio specialisto sritį gali padaryti neaktualia. Gerai jei doktorantai, "postdoc'ai" turi pašalinius pajamų šaltinius, bet visada ateina amžius, kai tenka rinktis ir jie pasirenka, netgi potencialiems magistrantams, kurie turėtu apsispręsti, dažnai nebūna sudėtinga. Mokslas skiriasi tiek nuo agrarinių, tiek nuo prekybinių sričių labai didelėmis investicijomis ir mažu kiekiu žmonių, galinčiu su tuo dirbti. Ne kiekviena gerokai pajėgesnė valstybė sugeba pilnai išlaikyti šią sritį, ir skirtingai nuo kitų sričių, finansavimo trūkumas lemia žmonių mažėjimą ir lėšų švaistymą (naujovėms svarbiausias yra laikas, kaip greitai jos atrandamos, įsisavinamos ir pritaikomos komercializuojant), mokslinį kompleksą aptarnaujančios pramonės atsilikimą. Ne tik ne visi valdžios atstovai, bet ir ne kiekvienas verslas sugeba suprasti šios srities subtilybes, todėl nėra nieko stebėtino, kad dažniausiai pasinaudoja situacija ar nesnaudžia tie, kurie puikiai tai žino ir tie, kurie pasidomi daugiau, bei apsisprendžia būti šioje srityje.

kODĖL TOKIA MAŽA NUOTRAUKA?