Lietuvai gresia Europos komisijos sankcijos dėl energijos vartojimo efektyvumo

Lietuva iki to laiko turi sutaupyti beveik 12 milijardų kilovatvalandžių elektros energijos (per metus suvartojame beveik 10 milijardų.) Cia kaip lietuvis uzdirbantis 800 sugeba isleisti 1200, tai taip ir su elektra bus, sutaupyti daugiau nei suvartojam?

skaityt moki? iki 2020. reiškia, kad į metus grubiai po 2,4 mlrd kwh turi sutaupyt

Nuo sausio 1d uždrausti bet kokių kaitrinių lempučių pardavimą? Pakelti papildomai elektros kainą? Gatvės apšvietimo laiką sumažinti?

Elektros kainų pakėlimas, tai nėra energijos vartojimo efektyvinimas, sąlyginai tai yra vartojimo mažinimas.

Neįsižeisk, bet skaitymas šiuo atveju nepadės. Neskaičius pačios direktyvos (pvz aš pirmąkart apie tokią išgirdau) iš straipsnio tikrai negalima suprasti nuo kada pradėti taikyti, kaip skaičiuoti. Pvz pasvaičiojam jog kokiais 2017 m. Lietuvoje pradėtu veikti didelis duomenų centras, savaime suprantama elektros suvartojimas smarkiai išaugtu, tai maždaug dėl taupymo neleisti jo atidaryti, ar kažkaip dokumentais įrodyti jog jis laikosi direktyvos, nes padarius X,Y ir Z veiksmus, jis vartos mažiau nei būtu tą daręs jei būtu atsidaręs prieš priimant direktyvą?

Ką dar sugalvosi? Nuo stogo šokinėji?

Pas mane gatvėj ir taip kas antras žibintas įjungtas (nes savivaldybei trūksta pinigų) - nemanau kad reikia taupyti saugumo klausimu - taip tuoj pavirsim Š.Korėja, kur žmonės patamsy autobusuose važiuoja.

Jokios elektros po 22h!

Nesakau ką daryti reikia, sakau ką šita valdžia gali nutarti daryti Jei rimtai, tai turbūt skatinimas susidėti taupųjį apšvietimą, investavimas į LED žibintus kurie šiaip šviečia tik 10% galia ir 100%, kai kas nors aplink yra ar atvažiuoja automobilis. Skatinti atnaujinti įrenginius gamyboje. Kas dėl elektros kainos pakėlimo, tai skatina racionalizuoti vartojimą. Pvz skandinavai, bent anksčiau, mėgdavo rudenį šviesą įjungti, pavasarį išjungti, nepriklausomai, jie namie ar ne. Bet šiaip įtariu nebepasieksim tokio sutaupymo jau...

Kas tie debilai manosi esa tokie? Dievai? Dar prades aiskint kiek kartu i savaite galima pistis, kiek kiausiniu issivirti, kiek klumpiu sunesioti...

Pasigendu logikos visame šiame reikale. Gal būt būtų logiškiau tuomet nustatyt normą kokia turėtų tekt gyventojui, įvedant šaliai koficientą atsižvelgiant į geografinę padėtį (natūralu, kad šiaurinės šalys apšvietimui, šildymui privalo daugiau sunaudot energijos). Elektros suvartojimas tiesiogiai susijęs su šalies išsivystimu ir Lietuva pagal elektros suvartojimą kelis kartus atsilieka nuo vakarų šalių, bet turi vienodai procentaliai mažint vartojimą kaip ir išsivysčiusios šalys. Kur logika? Maždaug: stabdykit ekonomiką, nesivykit turtingiausiųjų. http://www.indexmundi.com/g/r.aspx?v=81000

Kyborg, tikslas yra sumažinti procentaliai, tad čia nelabai ką keičia. Šiuo metu ekonomikos plėtra su taršos plėtra mažai kuo siejasi. Pvz., Vokietija auga, nors emisijos krenta. Kodėl? Nes jos ekonomiką dabar labiausiai stumia priekin atsinaujinančios energetikos diegimas. O šiaip jei ne ES, mes vis dar šūdą maltume. Pvz., dabar yra reali galimybė Lietuvai pasigaminti pakankamai elektros energijos iš vėjo RINKOS KAINA! Reikia su kiaušiais ir stuburu politikų. Kaip tai padarome? Padidiname biurokratijos tempus. Turi max 3 darbo dienas atsakyti. Neatsako - atsakingas asmuo prisiima asmeninę atsakomybę. Sudėlioji popierius taip, kad jie patys visur nueina ir ką galima daryti vienu metu - paleidi daryti vienu metu. Tai sutaupytų tik porą procentų kaštų, bet gerokai pakeltų norą kažką daryti. Toliau, vyriausybė skolinasi 15 metų už ~2-2,2% eurais ir perskolina pinigus vėjo jėgainių plėtotojam, kurių projektai patvirtinti. Kadangi kintamieji kaštai sudaro tik 1,3-2,3 eurocento, visa kita pradinis kapitalas, tai pirmoje eilėje išdalini tuos kaštus ant 15 metų periodo, vietoje dabartinio 12 ir finansuoji brangiausią dalį - palūkanas. Perskolini ne už 2-2,2%, o už 2,5% ir realiai vyriausybė uždirba dar 0,3% padengti nenumatytom išlaidom. Pavarom taip dar nuo dabaritnių pastatytų ~300MW ir dar 200MW jau vykdomų projektų ir plėtojam iškart iki 2,500MW iki 2020 metų. Skelbiam aukcionus ir dalinam pinigus įpareigojant per 2 metus pastatyti. Jei labai pro šalį su skaičiais nenuėjau, tai su dabartinėmis jėgainėmis projektai pasipiltų ir jie bus pigiau, nei rinkos kaina dabar Lietuvoje. Su švedais jungtis šiek tiek elektrą atpigins, bet su lenkais realiai pabrangins, nes kai bus pigiau, eksportas į jų pusę bus apkrautas 100%. Ką darysime kai pagaminsime >100% nuo savo poreikio? Eksportuosime. Kur? Vat šito gėrio jau turime. Iki 2019 metų turėsime apie 6,500MW elektros jungčių + Kruonis Iki kitų metų pradžios turėsime ~5,800MW elektros jungčių su dabartinėm Kruonio galiomis. Lietuvos pikinis poreikis per visus metus vienos valandos metu vos siekia 1,800MW. Kiek tai sukurtų darbo vietų? Daug. Vėjo jėgaines reikia ne tik pastatyti, bet ir prižiūrėti. Ką darysime po 5 metų? Tuo metu jau kaip tik jūrose statomų vėjo jėgainių kaina turėtų būt priartėjus prie rinkos kainos ir galėsime plėsti dar parką pridedant dar ~3,000MW. Kas tada? Tada tampame atsinaujinančios energetikos eksportuotojais regione. Žinoma, reikės tada dar plėsti elektros jungčių kiekius, ypač su Lenkija, kur rinkos kaina didesnė, o deficitas didžiulis. Susidarius pertekliui, Kauno ir Rygos hidroelektrinės gali būti stabdomos ir kaupiamas vanduo vėlesniam vartojimui, Kruonis jungiamas max. Švedai irgi importuotųsi ir prilaikytų savo hidroelektrines, jei tame regione jų turi, šito netikrinau Bet kadangi ES nieko neverčia daryti, šitas planas, kaip atpiginti elektrą ir tapti energetiškai nepriklausomiems bei visiškai žaliems stovi vietoje. Deja ir BVP nepakeliam, o toks bairiukas gerokai stumtelėtų BVP. Vokietijoje atsinaujinanti energetika sukūrė daugiau darbo vietų ir BMW nei visa automobilių pramonė.