Bijojome lenkiškų kelių, dabar lenkai bijo lietuviškų (0)
Kitąmet Lietuvos keliams tiesti, prižiūrėti ir remontuoti planuojama skirti 458 mln. eurų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kelininkų teigimu, skiriamas finansavimas – gerokai per mažas: nepakanka lėšų net dabartiniam kelių tinklui išlaikyti ir prižiūrėti, todėl tūkstančiai kilometrų kelių ne tobulinami, o nugyvenami. Kelininkai norėtų bent 30 proc. didesnio finansavimo.
„Keliai kasmet dėvisi ir juos nuolat reikia prižiūrėti. Remonto darbai turėtų vykti ne rečiau nei kas 20 metų, o Lietuvoje tarpremontinis periodas trunka 30-40 metų“, – sako Automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Dainius Miškinis.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojo Artūro Skardžiaus teigimu, Lietuvoje yra tūkstančiai kilometrų, kuriuos vėluojama renovuoti. Tai veikia Lietuvos, kaip tranzitinės valstybės, įvaizdį.
Jam pritaria ir VGTU Kelių katedros vedėjas doc. dr. Virgaudas Puodžiukas, kuris yra buvęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas.
„Prieš 10-15 metų mes kritikuodavom Lenkijos kelius, ir apibūdindavom juos kaip apleistus ir avaringus. Dabar yra priešingai: lenkai važiuoja į Lietuvą bijodami, kad keliai yra avaringi ir apleisti“, – sako jis.
Kitąmet daugiausiai dėmesio planuojama „Via Baltica", kelyje Vilnius-Kaunas. Pastarajame kelyje planuojama panaikinti autobusų stoteles ir atsisakyti vieno lygio susikirtimų.
Du didžiausius Lietuvos miestus jungiantį maždaug 100 kilometrų ilgio greitkelį numatoma paversti automagistrale. Kelyje Vilnius-Kaunas taip pat planuojama įrengti elektroninius eismo valdymo ženklus, kurie užtikrintų didesnį saugumą.