Jeigu esate gavęs vartojimo kreditą, nenustebkite, kad apie tai sužinos ir jūsų „Facebook“ draugai. Pasirodo, greitųjų kreditų bendrovės kartais per socialinių tinklų bičiulius ieško savo skolininkų ir tikina, kad tokiu būdu nieko asmeniško apie savo klientus neatskleidžia. Tačiau su tokia praktika susidūrę žmonės piktinasi – savo paslaptis jie norėtų pasilikti sau, ypač kai nuo nieko nesislapsto.

„Kreipiuosi norėdama pranešti apie teisines ir moralines teises pažeidžiančią „General Financing“ veiklą socialiniame tinkle „Facebook“, – toks skundas atkeliavo iš vienos skaitytojos, kuri nenorėjo viešai skelbti savo vardo ir pavardės.

Mergina, pavadinkime ją Jovita, papasakojo savo asmeninę istoriją, kaip apie jos mamos skolas šiai bendrovei sužinojo bent keletas jos draugų „Facebook“. Taip pat, Jovitos įsitikinimu, šiems žmonėms buvo atskleisti jos mamos asmeniniai duomenys.

Mokėjo, bet buvo ieškoma

Merginos mama Rita (vardas pakeistas, tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – red. past.) yra „General Financing“ klientė, turi šiai bendrovei įsiskolinimą, bet, Jovitos teigimu, tvarkingai jį po teismo sprendimo moka antstolei Irmai Ežerskienei. 

„Pabrėžiu, kad teismo nutarimo, kokią sumą ir per kokį laikotarpį ji turi sumokėti skolą, – nėra. Mama moka pagal išgales, tačiau nuolat, kas mėnesį. Iki šiol skolos mokėjimo klausimais bendravome su antstole, jai visa kontaktinė informacija buvo žinoma“, – aiškino Jovita.

Tačiau, nepaisant viso to, lapkričio 5 dieną Jovita ir dar keli jos mamos „Facebook“ draugai gavo socialiniame tinkle žinutes, siųstas „General Financing“ darbuotojos, kuriose klausiama, ar šie žmonės pažįsta Jovitos mamą, nurodomas jos vardas, pavardė, gimimo metai ir prašoma jai perduoti, kad kuo skubiau susisiektų su UAB „General Financing“ dėl savo sutarties arba nurodytų jos telefono numerį, kuriuo bendrovės darbuotoja su p. Rita galėtų susisiekti.

Tokią žinutę gavusi Jovita neslepia pasipiktinimo – ji tai bent dukra, tačiau kodėl ta pati informacija buvo suteikta ir kitiems žmonėms, kurie nėra tokie artimi? Esą susisiekusi telefonu ji sužinojo visą įsiskolinimo informaciją, naują galimą mokėjimo planą ir tai, kad „mokama nepakankamai“. Tereikėjo telefonu pasakyti, kad ji turinti mamos įgaliojimą tvarkyti jos finansinius reikalus.

„Kaimynė gavusi tą pačią žinutę, kurioje atskleidžiami asmeniniai duomenys (vardas, tiksli gimimo data, informacija apie turimą sutartį su „General Financing“), taip pat galėjo paskambinti nurodytu telefono numeriu ir pasakyti, kad turi įgaliojimą, jai įsiskolinimo duomenys taip pat būtų buvę lengvai atskleisti. Paklausus, kodėl darbuotoja atskleidžia asmeninius duomenis visai svetimiems žmonėms, darbuotoja teigė, kad šioje žinutėje nėra asmeninių duomenų“, – pasakojo Jovita.

Mergina nusiteikusi įrodyti, kad kreditą jos mamai išdavusi bendrovė neteisi, ketina rašyti oficialų skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai. Bet labiausiai tikina norinti įspėti visuomenę, kad apie bet kurio žmogaus skolas gali gana lengvai sužinoti ir jo „Facebook“ draugai, tarp kurių ne vienas turi ir kolegas, viršininkus, gimines.

Ieško, kai nenurodo kontaktų

Tačiau „General Financing“ situaciją regi kiek iš kitos pusės. Bendrovės Rinkodaros departamento direktorė Diana Gedeikytė-Jakutienė tvirtina, kad tokie įsiskolinusių ir vengiančių mokėti klientų paieškos būdai yra teisėti. 

„Turime teisę vykdyti skolų išieškojimo veiksmus, ypač tais atvejais, kai klientai, kurių skola priteista ir išieškoma, piktybiškai stengiasi išvengti įsipareigojimų vykdymo.

„Facebook“ paskyrą naudojame ieškodami mums skolingų, kredito negrąžinančių asmenų, kurių jokios kontaktinės informacijos neturime ir niekaip negalime tiesiogiai su jais susisiekti. „Facebook“ naudojame tik susisiekti ir tik tais atvejais, kai skolininko kontaktinės informacijos kitais kanalais gauti nepavyksta.

Ir tai atliekame nepažeisdami Lietuvos Respublikos įstatymų ar kitų reguliacinių aktų. Per „Facebook‘ą“ neskleidžiame jokios jautrios informacijos ar informacijos, kurios pagal įstatymus negalima perduoti tretiems asmenims, asmeninėse žinutėse neminimas įsiskolinimo įmonei faktas“, – teigiama D.Gedeikytės-Jakutienės atsiųstame bendrovės atsakyme.

Nors teikdami užklausą, nenurodėme konkrečių skundą pateikusių žmonių vardų ir pavardžių, „General Financing“ puikiai žinojo, apie ką kalbama, ir tvirtina, kad darbuotojai neturėję kitos išeities. Bendrovės pateikta informacija ne visiškai sutampa su tuo, ką savo skunde mums pasakojo Jovita.

„Konkrečiai Jūsų nurodytu atveju ieškojome mums skolingos klientės, pagal teismo sprendimą turėjusios iš karto grąžinti visą skolą, tačiau to nedariusios. Norėjome pateikti specialų pasiūlymą, padėsiantį greičiau ir lengviau grąžinti skolą.

Kadangi su kliente nebuvo pavykę susisiekti jau nuo 2010 metų (buvo pateikusi informaciją, kad planuoja išvykti į užsienį, ką padariusi naujų kontaktinių duomenų nepateikė), su klientės sutuoktiniu bendravimas irgi nutrūko 2011 metais, nors buvome sulaukę pažadų, kad jis mokės už klientę.

Pagal sutartį klientas privalo pateikti pasikeitusius kontaktinius duomenis ne tik antstoliui, tačiau ir mūsų bendrovei. Šiuo metu nei mes, nei antstolė vis dar neturime šios klientės kontaktinių duomenų ir niekaip negalime su ja susisiekti. Nors klientės dukra sako, kad turėjo mamos įgaliojimą tvarkyti jos finansinius reikalus, įgaliojimo nebuvo pateikusi nei mūsų bendrovei, nei jos mamos skolą tvarkiusiai antstolei. Nesant įgaliojimo, pagal įstatymą privalome kreiptis tik tiesiogiai į kredito negrąžinantį asmenį, ką ir bandėme padaryti“, – taip situaciją paaiškino bendrovės „General Financing“ atstovai.

Gali būti pažeidimas

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija panašias situacijas vertina dvejopai. Esą viskas priklauso nuo to, ar įmonė, kreipdamasi į „Facebook“ draugus, atskleidė, kad moteris yra jos skolininkė, ar tik prašė kontaktų. Pateikiame inspekcijos komentarus abiem atvejais.

Jei žinutėje nebuvo atskleista, kad klientas yra skolininkas, asmens duomenų tvarkymas (įskaitant ir teikimą) laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu tai atitinka Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (ADTAĮ) nuostatas.

Asmens duomenys gali būti tvarkomi tik esant iš anksto apibrėžtam ir teisėtam asmens duomenų tvarkymo tikslui, tik tokios apimties, kuri būtina nustatytam tikslui pasiekti, ir tik esant nors vienam ADTAĮ numatytam teisėto tvarkymo kriterijui (pvz., duomenų subjektas duoda sutikimą; pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis). Tuo atveju, jei nėra nė vieno iš ADTAĮ nurodytų asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijų ir teisėto asmens duomenų tvarkymo tikslo, asmens duomenys negali būti tvarkomi.

Tuomet, jei žinutėje buvo atskleista, kad klientas yra skolininkas, pagal ADTAĮ duomenų valdytojas (pvz., kredito įstaiga) turi teisę tvarkyti ir teikti teisėtą interesą turintiems tretiesiems asmenims laiku ir tinkamai finansinių ir (arba) turtinių įsipareigojimų jam neįvykdžiusių duomenų subjektų (toliau – skolininkai) duomenis, taip pat ir asmens kodus, kad būtų galima įvertinti asmens mokumą ir valdyti įsiskolinimą, jeigu tinkamai įgyvendinami šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyti duomenų apsaugos reikalavimai. 

Atsižvelgdami į pateiktas ADTAĮ nuostatas, manytume, kad kredito įstaiga, atskleisdama kliento asmens duomenis tretiesiems asmenims, galimai pažeidė ADTAĮ. 

„Žinoma, tikslų atsakymą galėtume pateikti išnagrinėję asmens skundą. Tuomet turėtume galimybę įvertinti, ar asmens duomenų atskleidimas tretiesiems asmenims teisėtas, ar tokia veikla pažeidžia, ar ne teisės aktų reikalavimus. Rekomenduojamą skundo formą ir atmintinę dėl skundo pateikimo galima rasti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos interneto svetainėje www.ada.lt“, – rašoma Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Informacijos ir technologijų skyriaus vyriausiosios specialistės Ramintos Sinkevičiūtės-Šečkuvienės pateiktame atsakyme.

Komentarai (1)