Nors šiuo metu žemės gelmių šiluma eksploatuojama gan giliuose gręžiniuose (100 m ir giliau), tačiau ir negiliai slūgsantis gruntinis vanduo nemažą geoterminį potencialą.

2015 m. Lietuvos geologijos tarnyba baigė projektą „Gruntinio vandens kartografavimas sekliosios geotermijos išteklių naudojimo plėtojimui“, kurio tikslas – atvirojo arba uždarojo geoterminio kontūro sistemų pritaikymas, kai yra skirtingos gruntinio vandens slūgsojimo sąlygos ir debitas.

Tyrimams panaudota 59 požeminio (gruntinio) vandens monitoringo postų daugiametės stebėsenos (2006 – 2015 metų) rezultatai. Sukaupti duomenys rodo, kad kai kuriais atvejais metams bėgant stebimas nedidelis temperatūros kilimas. Negiliai slūgsančiame gruntiniame vandenyje pastaraisiais metais matomas aiškus temperatūros svyravimo amplitudės sumažėjimas. Tam, matyt, įtakos turi orų nepastovumas, kuris neleidžia gruntiniam vandeniui pakankamai įšilti vasarą, taip pat atvėsti žiemą.

Nustatytas vienas iš pagrindinių dėsningumų – 3-8 m gylyje gruntinio vandens vidutinė šaltojo periodo temperatūra ir vidutinis skirtumas tarp vandens ir oro temperatūros yra apie 0,5-1,5 laipsnio didesni, nei aukščiau ir žemiau slūgsančiuose sluoksniuose (šis efektas susidaro dėl gruntinio vandens temperatūros bangos sezoninio poslinkio). Nors temperatūros pokyčiai nežymūs, tačiau ilgai eksploatuojant šilumos siurblį, tai gali būti reikšminga, tuo labiau, kad šilumos siurblio darbas priklauso ir nuo oro temperatūros.

Kadangi geotermijos praktikoje gali būti naudojami uždarasis, tiek ir atvirasis geoterminiai kontūrai, tai pagrindinis projekto rezultatas – du gruntinio vandens geotermijos perspektyvas atskleidžiantys žemėlapiai. Deja, prie Aplinkos ministerijos išplatinto pranešimo jie nėra pateikti.

Tačiau pranešime rašoma, jog pirmasis žemėlapis teikia informaciją apie atvirojo kontūro panaudojimo galimybes, kai požeminis vanduo naudojamas kaip tiesioginis energijos šaltinis. Tinkamiausios šiam tikslui yra įvairaus genetinio tipo smėlio bei žvirgždo nuogulų sritys, kuriose gruntinis vanduo pasiekiamas 3-8 m intervale ir jos išplitusios gana plačiai.

O antrajame žemėlapyje Lietuvos plotas įvertintas pagal tinkamumą uždarojo geoterminio kontūro sistemos naudojimui. Šiuo atveju gruntinis vanduo laikomas ne energijos šaltiniu, o faktoriumi, sąlygojančiu didesnį talpinančiųjų uolienų šilumos laidumą, kadangi čia svarbu pakankamai greitas šiluminės energijos išteklių atsistatymas. Tam palankiausi molingų bei aleuritingų nuogulų plotai – juose ilgiau išlaikomas pakankamas drėgmės kiekis, jeigu tik nebūna ilgų sausringų laikotarpių.

Ne itin palankūs plotai gruntinio vandens geoterminės energijos eksploatavimui yra pietryčių Lietuvos smėlingosios lygumos.

Komentarai (0)