Kaip atrodo KTU studentų suprojektuoti pasyvūs namai (Foto)

O man kažkaip atrodo, kad nesugebėjimas statyti energetiškai efektyvių namų yra kompetencijos stoka, bent jau šiais laikais. Kai kiekvienas alkoholikas įsivaizduoja save statybininku, o realiai tarp save jais vadinančių yra vienetai, realiai gebantys statyti. Tiek sandarinimo, tvirtinimo, izoliacijos medžiagų šiais laikais yra, kad tai tikrai nėra žaliavų trūkumas. Taip pat yra ir projektavimui programos, varžas skaičiuoti ir galų gale idėjų ar informacijos susirinkti. Po galais, perverčiau per mėnesį krūvą projektų, radau tik kelis, kurie racionaliai išdėstyti, kur numatytos patalpos susidėti daiktus, gyventi. Kur vieta nešvaistoma tuščiai.

O koks tau skirtumas koki as nama statausi? Kiaura ar super duper silta? As galiu isvis tik su 3 sienom pasistatyt nama ir man nusispjaut kad jis neefektyvus. Uz sildyma moku as, saskaitas gaunu as, o tau maziausiai turi rupet svetima pinigine.

Sunku suprast ka cia nori pasakyt. Jei teigi, kad pastatyti energetiskai efektyvu ir ergonomiskai racionalu nama (nors reiktu konkreciai apibrezti ka tai reiskia) nera sudetinga-sutinku. Jei kalbi apie pasyvu nama, tai jau atskira kalba. Bendrai, pasyvaus namo suprojektuoti neimanoma, nes toks sertifikatas gali but isduodamas tik atlikus namo testus, pvz.: sandarumo, oro kokybes, energijos suvartojimo ir pan. T.y. pasakyti ar namas yra pasyvus galima tik ivertinus jau pastatyto namo kokybe, o ne 3d CAD modeli.

aurimokai, pasakyk, kurioje vietoje aš minėjau tave? Aš kalbu apie straipsnį, kur pateikiama, kad energetiškai efektyvus namas kažkoks kosmosas ir aukštasis pilotažas, dar tik tiriama sritis. Taip nėra. Energetiškai efektyvūs namai statomi jau senai, tik ne pas mus, nes normalių statybininkų trūkumas. O ką tu statysi - man dzin, kol pasistatęs palapinės neinkši, koks brangus jos šildymas žiemą. Bet kokio namo energetiškai efektyvaus nepastatysi, jei statybininkų rankos kreivos ir selektyvinius paketus sudės atvirškščiai bei padarys šalčio tiltus prie pamato ir stogo. Net nežinau, kaip tau čia kyla klausimai. Sertifikavimas ir pastatymas - skirtingi dalykai. Sertifikavimas yra darbų kokybės patikrinimas ir įrodymas galimiems pirkėjams.

Lietuvoj yra pakankamai pajėgių statybininkų. Bet ne statybininkas sprendžia kokį namą statyt o užsakovas. Pasvyvų namą ir suprojektuoti ir pastatyti nėr sunku, bet čia esmė finansuose. Kada toks namas atsipirks? Negalime lygintis nei su pietiečiais nei šiauriečiais, nes gyvename itin sudėtingomis klimatinėmis sąlygomis, kur medžiagų klasė turi būti atitinkamai labai aukšta. Net paėmus ta pačią trinkelę. Mūsų klimatui, minimalus reikalavimas 500 šalčio ciklų, šiaurėje gali būti 100, pietuose 0. Ir pan. Mano asmenine nuomone, pasyvus namas Lietuvoje yra ekonomiškai neatsiperkantis dalykas. O ką jau kalbėti, kad dar ir namo architektūrinius sprendimus tektų aukoti vardan pasyvumo. Manau pasyvus namai dar daug metų liks labai nišinis produktas Lietuvos rinkoje.

haman, apie visai pasyvius net nekalbu, nors nuo energetiškai efektyvių jau labai daug nebesiskiria. Koks skirtumas sudėti 200mm ar 350mm apšiltinimo medžiagos? Koks skirtumas padaryti izoliuotą plokštuminį pamatą ar ne? Sudėjus visus kaštus, įskaitant grindinio šildymo įrengimą skirtumai nesigauna tokie ženklūs. Pastaruoju metu susidomėjau skydiniais namais. Aukšta energetinė klasė, kaina labai nesikandžioja. Darbai atliekami greitai ir svarbiausia yra kas prisiima atsakomybę. Lietuvoje dirba keletas su užsieniu susijusių įmonių jau daugiau nei 10 metų ir prisiima įsipareigojimus. O skirtumas tarp namo, kur reikia 25kW katilo, kad žiemą nesušaltum ir 8kW didelis (8kW su rezervu jau čia). Ir finansiškai ilgainiui atsiperka. Aišku, jei tau reikia perdaryti seną namą į naują - tai visad brangiau.

Nera Lietuvos klimatas nei kazkuo isskirtinis nei sudetingas. Pasyvus ir "zero-energy" namai abai populiarus Svedijoj, kur klimatas "more or less" toks pat kaip ir LT. Kas del kainos, tai ji priklauso nuo projektuotoju ir statybininku igudziu. Jei tai profesionalai-pasyvus namas nebus brangus, jei savamoksliai-bus tragedija.

Skanavijoje klimatas yra pastovesnis. Pas juos atėjus žiemai, beveik visą sezoną laikosi pastovus minusas. Kai tuo tarpu Lietuvoje per dieną gali būt keli šalčio ciklai, kai iš pliuso pereina į minusą ir atvirkščiai. T.y. formuojasi ledas, ardydamas medžiagas, atitirpus vanduo skverbiasi gilyn ir vėl šaldamas ardo. Vyksta žymiai greitesnė medžiagų erozija, to pasekoje mūsų rinkoje ir reikalavimai medžiagoms yra aukštesni. Švedijoje gali būti ir auksinės durų rankenos populiaru. Jų perkamoji galia beveik 100proc didesnė. Bendrai paėmus reik lygint adekvačius variantus, ir vertint per kiek laiko atsipirks papildoma investicija į atsinaujinančios energijos šaltinius, papildomą termoizoliaciją, rekuperacines sistemas ir pan. Jei lyginsi A kategoriją vs pasyvus, ir papildomos investicijos tau atsipirks per 50 metų, tai kam tas pasyvus namas reikalingas? Nebent esi koks paprotėjęs žaliasis. Kalbu abstrakčiai, skaičių nelyginau tad galiu būti ir neteisus.

haman, kad niekas, jokioje vietoje nekalbėjo, kad energetiškai efektyvūs, tai turim omeny pasyvius. Aš turėjau omeny tik A ar A+ klasę. Aš visisškai už, kad nėra prasmės vaikytis ženkliuko, kaip ir su šaldytuvais, tarp A+ ir A++ skirtumas toks, kad ant elektros atsipirks per 30+ metų. Kitaip sakant prasmės nėra. Bet kaip kiti statosi realiai D klasės namą ir praktiškai tik dėl to, kad blogai sujungti pamatai, sienos, stogas ir prastai įstatyti langai bei pataupė 2,000-3,000€ vėdinimo sistemai ir rekuperatoriui, tai tikrai nieko gero. P.S. rekuperatorius, tai ne tik šildymo sąnaudos, bet ir užtikrintas komfortas - išvėdintos patalpos visad. P.S.S. pusmetį gyvenau Osle, svyravimų temperatūros tarp pliuso ir minuso irgi buvo, ir gan daug. O dieną ypač gerai užpleškindavo saulė, net akiniai nuo saulės buvo per silpni, kai nuo sniego atsispindi, o juodi rūbai atrodo tiesiog svyla.