Lietuvos žvalgyba: Rusijos kariai vykdo neteisėtus prasiskverbimus per sieną  (2)

Rusijos specialiosios tarnybos suaktyvino veiklą Lietuvoje. Pernai rusai bandė prasiskverbti į kai kurias valstybės institucijas, tarp jų – prezidentūrą. Taip pat Kremliaus žvalgai aktyviai domėjosi šauktiniais ir svarbiais kariniais objektais. Teigiama, kad Rusijos karinės grupuotės bando neteisėtai prasiskverbti per užsienio šalių sienas. Apie tai pranešė Lietuvos žvalgyba.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Antradienį Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) pirmą kartą paskelbė bendrą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.

Ataskaitoje pareigūnai išnagrinėjo 2015 metų Rusijos ir Baltarusijos specialiųjų tarnybų veiksmus mūsų šalyje.

Lietuvos žvalgai konstatuoja, kad priešiškų specialiųjų tarnybų aktyvumas yra itin aukštas ir artimiausiu metu nesumažės.

Gali verbuoti šauktinius

2015 metais Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji žvalgybos valdyba (GRU) atkūrė pajėgumus, kuriuos buvo praradusi dėl Lietuvos kontržvalgybos veiksmų.

Karinis bendradarbiavimas tarp Vilniaus ir Maskvos beveik nevyksta, tačiau Rusijos gynybos atašė biurą šiuo metu sudaro 4 karininkai. Teigiama, kad jie priklauso Kremliaus karinei žvalgybai.

Pagrindinė GRU karininkų užduotis Lietuvoje buvo palaikyti ryšius su prorusiškomis organizacijomis, sovietiniais veteranais, užverbuotais asmenimis. Per juos buvo renkama informacija apie Lietuvos gynybą. 

Kaip ir ankstesniais metais, rusus domino Lietuvos kariuomenės ginkluotės įsigijimai ir modernizavimas, NATO oro policijos misija, pratybos su sąjungininkais, parama Ukrainos armijai.

Be to, 2015 metais GRU rinko informaciją apie nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, naująjį NATO pajėgų integravimo vienetą, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociaciją, Lietuvos šaulių sąjungą.

Žvalgybos pareigūnai įspėja, kad šauktiniai gali būti verbuojami ir išnaudojami tam, kad prasiskverbtų į Lietuvos gynybos sistemą. 

Pavyzdžiui, 2016 metais laisvės atėmimo bausme už šnipinėjimą nuteistas buvęs Lietuvos kariuomenės karys Andrejus Ošurkovas 2007 metais buvo užverbuotas Baltarusijoje ir tik po to tapo šauktiniu. Vėliau šnipas siekė profesionalo karjeros ir įsiskverbti į Lietuvos kariuomenę.

Bandė prasiskverbti į prezidentūrą

2015 metų pavasarį Lietuvoje buvo sulaikytas Rusijos pilietis N.F., kuris buvo etatinis Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) darbuotojas. Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl šnipinėjimo. 

Gali būti, kad tai susiję su FSB operacija, kurią Lietuvos pareigūnai nutraukė 2015 metų balandį. Teigiama, kad rusų žvalgai bandė užverbuoti Vidaus reikalų ministerijai pavaldžių įstaigų darbuotojus, o per juos prasiskverbti į kitas institucijas. Tarp jų ir prezidentūrą.

Slapti reidai per sieną

Tuo pačiu metu FSB bandė sukurti agentų tinklą Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnyboje (VSAT). Lietuvos žvalgyba praneša, kad prie sienų su Rusija ir Baltarusija pastebimos kelios naujos tendencijos. Visų pirma, FSB bando užmegzti ryšius su Lietuvos kontrabandininkais.

Nusikaltėliams siūloma sudaryti sąlygas plėsti šešėlinį verslą, o mainais už tai prašoma informacijos apie jų ryšius su Lietuvos teisėsaugos institucijomis.

2015 metais išryškėjo dar viena nauja tendencija – prie Lietuvos sienos pastebimas vis didesnis bepiločių lėktuvų aktyvumas. Jie leidžiami iš Rusijos ir Baltarusijos teritorijų.

Pradžioje buvo manoma, kad dronus į dangų kelia kontrabandininkai, kurie ieško naujų būdų nelegaliai gabenti prekes. Tačiau žvalgybos pareigūnai vertina, kad bepiločiai lėktuvai gali būti naudojami planuojant neteisėtus prasiskverbimus į Lietuvą. 

„Yra požymių, kad Rusijos specialiosios paskirties kariniai daliniai taikos metu atlieka prasiskverbimus į užsienio valstybes, – rašoma Lietuvos žvalgų ataskaitoje. – Tokių operacijų metu kariai mokosi nepastebėti atsidurti kitos valstybės teritorijoje, žvalgyti dominančius objektus ar atlikti specialiąsias užduotis.“

Tokie Rusijos specialiųjų tarnybų veiksmai jau buvo pastebėti Ukrainoje, dar prieš karinę agresiją. Užuomazgų buvo ir Lietuvoje. 2015 metais Lietuvoje ne kartą lankėsi arba tranzitu į kitas Baltijos šalis vyko rusų kariai, kurie siejami su GRU ir FSB specialiosios paskirties daliniais.

„Neatmestina, kad taip buvo tikrinamas pasienio ir saugumo tarnybų budrumas, žvalgomi potencialūs taikiniai, mezgami ir palaikomi ryšiai su Rusijos interesams Lietuvoje atstovaujančiais asmenimis“, – rašoma žvalgybos pranešime.

Pareigūnai teigia, kad 2015 metais taip pat suaktyvėjo Rusijos agentai, kurie atlieka Lietuvos karinių objektų stebėjimą.

Išsinuomoję automobilius jie stovi prie karinių arba strategiškai svarbių pastatų, juos fotografuoja ir filmuoja, stebi judėjimą. Tam agentai naudoja mobiliuosius telefonus arba automobilių registratorius.

„Turima pakankamai duomenų teigti, kad minėta veikla tapo tendencingu reiškiniu“, – rašoma ataskaitoje. Pasitaikė atvejų, kai tokie fotografai akivaizdžiai demonstravo, kad sieja save su Rusija, ir provokavo konfliktą.

Z.Vaišvila bando konsoliduoti prorusiškas jėgas

2015 metais Rusija nesukūrė naujų didelių informacinių projektų, tačiau toliau naudojo egzistuojančią propagandos sistemą, ją tobulino ir gerino įsiskverbimo galimybes.

Rusija ir toliau skleidė propagandą per savo kanalus „Russia Today“, „Rossiya Segodnya“, „Sputnik“. Pastarojo kanalo atstovai 2015 metų gegužę lankėsi Lietuvoje ir bandė užmegzti reikiamus ryšius, kad galėtų išplėsti propagandinį tinklą.

Be to, praėjusiais metais Rusijos specialiosios tarnybos daug dėmesio ir lėšų skyrė tam, kad galėtų daryti įtaką Lietuvos regioninei žiniasklaidai.

Žvalgyba praneša, kad Rusijos propagandos sistema ir toliau aktyviai naudojo socialinius tinklus, prorusiškus Lietuvos žurnalistus, tinklaraštininkus, politikos veikėjus ir visuomenines organizacijas. Pavyzdžiui, žvalgybos pareigūnai sako, kad Rusija išnaudoja vadinamąją „nesisteminę opoziciją“.

Tai – visuomeniniai judėjimai ir interneto svetainės, kurios užsiima prorusiškos propagandos sklaida. Lietuvos žvalgyba teigia, kad šias jėgas bando konsoliduoti signataras Zigmas Vaišvila. Jis „per keletą metų tapo vienu dažniausiai Lietuvos prorusiškoje bei Rusijos Kremliaus kontroliuojamoje žiniasklaidoje cituojamų politikų“.

Tarp jo bendražygių žvalgybos pareigūnai mini Seimo narį Andrių Naką ir kitą signatarą Rolandą Paulauską.

Visagine – prorusiškas „batalionas“

Į žvalgybos pareigūnų ataskaitą pateko buvusi energetikos viceministrė Renata Cytacka. Teigiama, kad Rusijos propagandinė žiniasklaida citavo jos pasisakymus apie tautines rusų ir lenkų autonomijas Baltijos šalyse.

Lietuvos žvalgyba praneša, kad vadinamoji Rusijos tėvynainių programa išliko vienu svarbiausių minkštosios galios įrankių. Kremlius, tariamai gindamas tautinių mažumų teises, Baltijos šalyse kursto nesantaiką ir bando įžiebti etninius konfliktus. 

Prie to prisideda ir kai kurių Lietuvos lenkų bendruomenių atstovai, viešai raginantys reikalauti išskirtinių teisių Pietryčių Lietuvos gyventojams. Prie Rusijos tėvynainių programos įgyvendinimo ir priešiškos propagandos skleidimo prisideda ir stačiatikių bažnyčia, ir Lietuvos rusų mokytojai. 

Pavyzdžiui, Lietuvos rusų mokyklų mokytojų asociacijos atstovė Elena Kanaitė yra ir Rusijos tėvynainių koordinacinės tarybos viena iš lyderių.

„Lietuvoje veikiantys tėvynainių aktyvistai jaunimui organizuoja įvairias propagandines konferencijas ir mokymus, jaunųjų žurnalistų būrelius, sovietinių švenčių minėjimus, stovyklas ir kt. Jose neretai diegiama Rusijos interesams palanki ir Lietuvos valstybingumą menkinanti sovietinė istorijos koncepcija“, – rašoma žvalgybos ataskaitoje. 

Pavyzdžiui, 2015 metais Visagine susikūrė nepilnamečių šratasvydžio komanda „Smogiamasis mirties batalionas“. Jį sudaro moksleiviai iš Visagino „Atgimimo“ ir „Verdainės“ gimnazijų bei „Gerosios vilties“ progimnazijos.

„Rusijos finansuojama veikla neišugdė daug Rusijai lojalių Lietuvos rusų jaunimo lyderių, galinčių daryti neigiamą įtaką Lietuvoje vykstantiems visuomeniniams procesams, tačiau Lietuvos tautinių mažumų bendruomenių mokyklose susidariusi palanki terpė Rusijos įtakos sklaidai gali daryti didelę žalą Lietuvos nacionaliniam saugumui“, – rašoma ataskaitoje.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: 15min.lt
Autoriai: Dovydas Pancerovas
(39)
(7)
(32)

Komentarai (2)