Štai ką gali dirbtinis intelektas: ypač sudėtingą Nobelio premiją laimėjusį eksperimentą atkūrė per valandą

Pastebėjimas. Kai DI žaidė GO žaidimą su korėjiečiu, tai žaidimo komentaruose buvo daug aiškinama, kad DI darė labai netipinius ėjimus, tokių ėjimų žaidėjai niekada nedaro. Čia irgi rašoma, kad priiminėjo labai netipinius sprendimus. Išvada ... nesugalvoju:)

Alternatyva laimi. Kaip Lordi Eurovizijoje, kaip kare, kaip ir DI, netipiški sprendimai verčia varžovą persukti smegenis.

Išvada – DI priimtų sprendimų aiškinimu turi užsiimti DI.

Bet tuomet nesuprasim kaip jis priėmė sprendimą Užburtas ratas.

Tiesiog šiuolaikiniai DI sprendimai naudoja evoliucinį (genetinį) algoritmą, o šio algoritmo rezultatai iš prigimties yra nenuoseklūs, nors ir labai efektyvūs. Tiesiog kitoks mąstymo būdas, žmogus taip nemoka. Žmogus bando kažkaip pagrįsti savo sprendimą, suformuoti loginę grandinę. Evoliucinis gi algoritmas generuoja atsitiktines logines schemas (neurotinklus, elektros grandines, eksperimento setup'ą etc.), tada išrenka geriausiai pasireiškusias ir jas biskį pamutuoja, biskį pakryžmina ir visą procesą kartoja, kol viena ar kelios loginės schemos patampa priimtinos. Rezultatai tipiškai efektyvumu lenkia žmogaus kūrybą dešimtimis ir daugiau kartų, bet sugeneruoto daikto veikimas žmogui dažniausiai lieka nesuprantamas.