Jokių klijų ar varžtų! Senovinis statybų metodas iš Japonijos parodo tikrąjį meistrų profesionalumą (Video)

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

Natter 2016-06-10 21:20
Va, kad nepjaustyt tokių supersudėtingų sujungimų ir sugalvojo žmonės klijus ir varžtus
obuglas 2016-06-10 21:33
technologijos.lt vėl savo gražume: "Neseniai paviešintame vaizdo įraše atskleidžiamos šios Azijos statybos meistrų paslaptys." Video 2014 metų ir berots jau buvo skelbtas.
Kitesabove 2016-06-10 22:30
Mums iš japonų dar mokytis ir mokytis...
TomasK 2016-06-11 00:27
Tikra meistru profesionaluma parodo greitai, profesionaliai ir kokybiskai atliktas darbas, o ne savaite projektavimo ir pjaustymo darbu dviems sijoms sujungti. Tam ir isrado vinis, klijus, savisriegius..
vardasas 2016-06-11 07:36
profesionaliai medienos pjuvenas suklijuoja musu profesionalai. Garantija 2-5metai , japonai mediena sujungia be kliju ir viniu, garantija nuo 50 metu. Lietuviskas profesionalumas tai kiekybe, o japoniskas kokybe.
amas 2016-06-11 09:28
Net neabejoju, kad toks sujungimas nera labai patvarus, tiesiog mediena besiplėsdama, viską sulaužys...
Vytax 2016-06-11 11:21
Medienos plėtimasis šitokių sujungimų nelaužo. Nes mediena plečiasi visomis kryptimis vienodai. Tiek į ilgį, tiek ir į plotį. Todėl toks medienos sujungimas pats tvirčiausias. O štai metaliniai varžtai laužo. Esant sausiems orams, mediena susitraukia, sujungimas varžtais atsilaisvina. Esant drėgniems orams mediena plečiasi ir varžtas pradeda gniuždyti medieną. Temperatūrų svyravimai irgi veikia lygiai taip pat. O pats metalinis varžtas dar papildomai linkęs traukti drėgmę. Todėl pats varžtas greitai surūdija, o mediena aplink jį supūva. Mano senelis buvo stalius. Dar iki šiol Kaune Vilijampolėje stovi keli jo statyti namai. Absoliučiai visus medinio namo karkaso sujungimus darydavo panašiu principu. Pagrindiniame namo karkase nenaudodavo jokių metalinių sujungimų, nei vinių, nei varžtų. Turėdavo visiems sujungimams pasigaminęs trafaretus iš skardos ir pagal juos išpjaudavo ir iškaltuodavo balkius. O vinių ir varžtų jau tuo metu buvo sočiai. Bet tai buvo pigios ir nekokybiškos statybos atributas. Šitaip statydavo tik visokias menkavertes daržines, tvartukus ir pan. O gyvenamųjų namų karkasai buvo vien tik iš medžio.
trapecijus 2016-06-11 13:36
Prieš daug metų kai dar vaikas buvau teko griauti senelio pirtį, kuri buvo statyta apie 1930m. Labai stebėjausi rąstų sujungimo technika. Rąstai (na jie jau ketvirtainišk) dedami ''kryžmai'' kampuose ir iš viršaus gręžiama skylė, į kurią kalamas apvalus kuolas. Jokių išskaptavimų. Tik į tarpus kur tokių budavo prikišta sąmanų.
kestutisz 2016-06-11 15:11
Jau kiti rašė, be taip, medis ir vinys tai čia niekaip nesisieja su "kokybiškai". Laikinai pavėsinei tik. Aišku tik "maža" bėda - per brangi tokia statyba, deja.
bahuriux 2016-06-11 19:14
Netiesa, mediena labai smarkiai plečiasi/traukiasi nuo dregmės tik skersai pluošto ir beveik nesiplečia/nesitarukia išilgai pluošto, nes jei taip nebūtu tai mūriniai namai su mediniais stogais skilinėtu ties viršum, po stogu. Konkrečiai dėl šitų japoniškų sujungimų, tas neturi reikšmės, jungtys patvarios ir tvirtos vistiek išliks. Bet yra didelis bet, tokia japoniška jungtis yra tik 50% balkio pločio ties sujungimu, o tas reiškia tik 50% tvirtumo. Skandinavai kurkas toliau pažengę medinių namų statyboj, tai jie tiesiog sujungia tokiom dantytom plokštelėm pvz gegnes, sujungimas netvirtas, bet kai yra visa pvz stogo gegnės konstrukcija tai labai patikimai, arba dar geriau balkius suklijuoja iškarto reikiamo ilgio iš lentų, tai gaunasi net stipriau, nei vientsas balkis. Visas šitas reikalas tik hobis ir senų tradicijų puoselėjimas.
sloggi 2016-06-12 01:45
Jai skandinavai tiek pazenge tame, kodel nera ju likusiu kokiu rimtu pastatu is senoves katrie stovi simtus metu. Manau kinija ir japonija turi simtus pavizdziu kaip ju pastatytos sventyklos stovi neviena amziu ir viskas be viniu. Priedo kokia ta skandinavu ta technologija, jai jie is lietuviu nori pirkti naujausios musu fanieros gamybos technologija, faniera kuria galima keliu aukstu nama statyt.
lucy 2016-06-12 02:00
Mane labiausiai buvo nustebinę berods kiniečių ant kažkokio čiut ne liūno 100 metų jau medinis namas stovintis. Nepamenu dabar kiek aukštų bet buvo didelis ir paėmė viduryje to namo bambuką įsmeigė ~4 metrus lyg niekur nieko, be jokių pastangų. Gaila nesugebėjau greitai sugooglint tą video, ten irgi apie architektūrą berods buvo kažkas. Senai jau matęs buvau.
Kibirelis 2016-06-12 12:39
Pavyzdys dėl 50% tvirtumo visiškai neteisingas. Ties sujungimu dvi sijos po 50%, tai gaunasi 100%. Kaip galite šių laikų neišmanėliai komentuoti technologijas, kurios yra patikrintos šimtmečių. Dabar didžioji dalis specialistų nuvažiuoja į senukus prisiperka samariezu ir visokių skardinių kampuočiu su daug skylių.
bahuriux 2016-06-12 13:39
Jei tau reikėtu skristi su medinių kėktuvu (kaip pvz.) kurio esminėj sparno konstrukcijos daly lonžerone yra sujungimas, kokį sujungimą rinktumeis japonišką, ar paskutinį klijuotą? Kai atsakysi sau į tą klausimą abejonių neliks. Dėl senūjų skandinavų statybų, tai pilna tų rąstinių namu po 100-150 metų su originaliu stogu ir stogo danga iš akmenų plokštelių. Beto nelyginkit klimatinių sąlygų Japonijos ir Skandinavų, natūralu, kad esant dideliai temperetūrų ir drėgmės kaitai mediena neišgyvena tiek ilgai.
MindaugasV85 2016-06-12 19:38
tais dviem varžtais. Tad jei su laiku dėl temperatūros ir drėgmės pokyčių tie tavo varžtai atsilaisvins, tai visa apkrova nueis tiesiai į juos ir iš rimto sujungimo turėsi du kreivus samarėzus ir įgriuvusį stogą (čia aišku tik skambiai išsireikšta)
sloggi 2016-06-12 20:23
Tiek kur tu idejai foto su kampu nupjauta faniera tiek tas straipsnio video sujungimas yra vienas ir taspats sujungimas, ty angliskai jie vadinas scarf joint. Tavo pavaizduotas nuotraukoje naudojamas visai kitose situacijose nei tame video. Prie lektuvuose toks sujungimas naudojamas, bet jo naudojimas tik remui ty, kaip pats minejai, kad butu galima ant virsaus stiklo audini uzdet. Angliskai tai butu tiesiog molding. Visas tvirtumas tada ateina is pluosto katra dedi ant virsaus ne is medzio. PS: priedo pas japonu yra sventyklu katros vis dar stovi nuo 600++ AD(po kristaus mirties) metu tai tas 100 - 150m nekazkas stebuklingo.
AAA000 2016-06-12 22:29
Pas japonus ten yra atspariu medienos rusiu. Visokie raudonmedziai, gelezinmedziai. Mano pazistamas yra ten buves, rupinosi retu medienos rusiu tiekimu i Vokietija. Ten net pjuklai su kietlydinio dantimis labai greit atsimpa, palyginimui musu egle, pusi ar net azuola galima pjaustyt negalandus vos ne kelis metus... Ten vinies neikalsi, ta mediena skesta, nedega ir visokios kitokios idomios savybes... Pas japonus yra net fanatiska medzio apdirbimo irankiu prieziuros ir galandinimo kultura issivyscius is to... Supraskit, kad Japonija arciau pusiaujo, ten agresyvesnis ir siltesnis klimatas, ir augalija geriau ilgamziskumo atzvilgiu prisitaikiusi. Taip kad neaisku is ko tos ilgaamzes sventyklos pastatytos, bet panasu kad tiesiog is kokybiskesnes medienos rusiu. Ir tiek. Pvz ir Europos sventyklos su kedro stogais ties Vidurzemio jura laikydavosi po 500+ metu, ir jas sugriove pagrinde visokie karai, gaistrai, o ne supuvo. Pvz azijoj yra ilgaamziu statiniu ir klimato salygu, kad mediena tiesiog akmeneja. Japonai tiek intensyviai nekariavo, tai daugiau aptriususio paveldo islaike. O Europa tuos savo kedrus tiesiog masiskai iskirto ir pasibaige statybos is kokybisko medzio epocha. Teko pacia statybos technologija keist ir itempt smegeneles, kai japonam tokio poreikio tiesiog nebuvo. O jus cia visus nuopelnus japonu meistriskumui skiriat... Nepelnytai. Manau net mes lietuviai is sudinos medienos daugiau naudos spaudziam, valdom kruvas puikiu medienos apdirbimo technologiju ir turim puikiu senovisku rastu sunerimo budu. Pvz man ispudi labiausiai daro kugiais ispjaustytas rastu nerimas, kai rasto galas isvis neiskisamas, nereikia net grezt skyles ir kalt kaisciu - kad siena neissiskirtu. Cia yra praktiskumo virsune ir labai patogi ir greita statyba, kad net tie japonu meistrai toki sunerimo buda pamate apsiverktu ir greiciausiai pasidarytu xarakiri Taigi cia tiesiog japoniskas sunerimas, visikai nepraktiskas - nes niekur nebenaudojams... Grazus tik paziuret ir skiauteres pakelt... Ir isvis statyt is medienos atsilikes jau beveik reikalas dabartiniu metu... Kokybiskai apdailai ji tik tetinka siais laikais. Arba pvz turetu but neribotai leidziama Lietuvoje statyt is medienos senoviniais budais musu tuose visokiuose draustiniuose, regioniniuose parkuose, kurortinese zonose ir pan. Nes dabar nei saugom pavelda, nei ka isvis realaus darom... Jei jau taip mylit medi - tai burkites ir rupinkites net ir istatyminiu lygiu.
Kibirelis 2016-06-13 00:26
Skirkite lėktuvus, pirtis ir sija. Niekas nesako, kad reikia imti ir daryti taip, kaip video. Bet turint galvoje, kad šią technologiją sugalvojo prieš kelis šimtmečius ir dar jei išties mediena akmeninė, tai nesižavėti negalima. O sakyti, kad japonai neverti nuopelnų už meistriškumą, neturime nei vienas teisės. Dabar visi protingi, kai yra internetas ir visko daug matę ir girdėję. Vat įdomu, įvykus kokiai apokalipsei ir praradus visas technologijas ir vinis, kiek atsirastų tokių kurie sugebėtų net ir paprasčiausiai rastus sunerti.
jull 2016-06-13 01:41
mediena pleciasi labai nevienodai. Varztas dregmes netraukia, vanduo kondensuojasi ant jo, nes jis greiciau pasiekia rasos taska del savo didelio siluminio laidumo. Siuolaikiniam statinyje tai neturi jokios reiksmes, nes visa medine laikancioji konstrukcija izoliojama ir kondensuotis nera kam. Mano senelis taip pat buvo stalius, statydavo namus nenaudodamas viniu. As kazkuriam gyvenimo etape buvau stalius, staciau su vinim ir varztais, bet stoves jie nei kiek ne trumpiau uz mano senelio statytus. Svarbu yra technologijos logiskumas ir jos laikymasis, o ne vienu ar kitu medziagu naudojimas ar nenaudojimas. Tokio tipo medines konstrukcijos, kaip filmuke, skirtos kokiems autentiskiems statiniams, o ne pramoninei statybai ir daromos tikrai ne is pusies. Jei reiketu panasios konstrukcijos tiesiog paimtum klijuotos medienos sija ir tiek, butu 50 kartu pigiau ir 3 kartus stipriau.
Kibirelis 2016-06-14 18:46
Vien žodž, letuviui nieka negalim parodyt, vistiek sakis šūds..