Mįslė aviacijos inžinieriams: lėktuvas nusileido su kvadratine padanga

Man labiau tikėtina, kad padangos nesandarumui atsiradus dar kylant(kaip ir pranešė pakilus). Iš jos išejo visas oras skrendant. O kadangi dideliame aukštyje slėgis yra mažesnis, nusileidus padangos slėgis jau buvo neigiamas - dėl to neigiamo slėgio padanga buvo deformuota. O kvadratas susidarė dėl to, kad slėgių skirtumas buvo pakankamai didelis jog deformacija sugniuždytu keturias įdubas, su mažesniu skirtumu tų įdubų būtų susidarę tiesiog mažiau ir būtų mažesnė tikimybė jų simetriškumui. Beje nuotraukoje matoma kad ir ta simetrija nėra labai tobula. Taip pat panašu į tai, kad lėktuvo važiuoklė padaryta tokia jog išsileidus vienai padangai visas svoris tenka vienai padangai, o ne padangai ir likusiam ratlankiui. Todėl sugniuždytoji padanga beveik neturėjo apkrovos kuri galėjo ją sugadinti galutinai - nors iš nuotraukos matosi, kad kontaktą su danga ji irgi turėjo. Tokią išvadą galima daryti iš juodesnių "kvadrato" kampų.

kai buni realiai pats mates kaip apvalus daiktai tampa kampuotais tai nebelieka visokiom spelionem vietos, paprasta kaip du kart du temperaturos skirtumas, ten virsui tikrai ne pliusine temperatura o pakilo is ten kur buvo kogero plius 30 taip susidare apie 40 laipsniu skirtumas

pasipils cia susnis komentaru visi ekspertai Lietuvos komentatoriai net uz nasa darbuotojus protingesni

Laurynai, gi lektuvui leidziantis slegis kinta tolygiai, o ne staiga prie zemes padideja.

Aviacijos inžinieriai galėtų padaryti eksperimentą: paimti tokį patį lėktuvo ratą su tokia pačia padanga ir išsiurbti iš jos orą; beveik garantuotai rezultatas bus labai panašus į tai, ką matome nuotraukoje — kažkaip nelabai tikisi, kad padanga į kokį trikampį ar stačiakampį susivytų

padanga eme issileidinet zemej, o baige 10 km aukstyje. nusileidus zemen, padangoje slegis tapo neigiamas ir padangos forma uzeme energetiskai stabiliausia padeti -su idubimais

As sakyciau, atsitiko taip: Padanga turejo nedideli pazeidima (del to slegis pries skrydi ir buvo zemesnis nei normalus). Taciau toki , kuris praleidzia ora, tik, tarkim jam pasiekus 1.5bar. Kadangi tai pirmas aibuso skrydis su pustuste padanga, tiketina, kad jis atsirado paskutinio nusileidimo metu. Visas likes oras pakilus neisejo, nes pasieke 10km teturim kokiais 0,7bar zemesni slegi nei juros lygyje. Pasiekus zeme, lektuvo padangoms tenka diziulis kruvis, kas atitinkamai sukelia ju temperatura ir slegi jose (pustustej padangoj ipac greitai del padidejusio kontakto ploto ir pacios padangos deformacijos). Dalis karsto oro, (iki kol slegis karstoj padangoj pasieke 1.5 bar, ar dar maziau), isejo. Lektuvui sustojus, ir padangai atvesus, slegis joje jau buvo gerokai mazesnis uz atmosferini (~1bar), ko pasekoje turim ta kvadratini rata:) Skaiciuoti tiksliai tingiu, koks slegis butu atsaldzius ta airbuso padanga iki kambario temperaturos,nuo, tarkim, 1.5bar prie 250°C, bet butu mazesnis nei atmosferinis.