Fantastiškas mokslininkų pasiekimas: sukurta vieno atomo atmintis iš vario ir chloro ()
Dabartinių technologijų nanominiatiūrizacija gniaužia kvapą, bet tobulėti, švelniai tariant, dar yra kur.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
1960 metais JAV fizikas Richard Feynman savo novelėje „There’s Plenty of Room at the Bottom“ išpranašavo artėjantį nanotechnologijų amžių. Ši idėja niekur taip stipriai nepasireiškė, kaip duomenų saugojimo srityje, kur nuolat mažėja duomenų bitų dydis, ir dabartinių kompiuterių kietuosiuose diskuose telpa 10 000 kartų daugiau informacijos, nei vos prieš 15 metų.
Dabar šis pergalingas maršas galiausiai artinasi prie galimybių ribos. Šiandienos Nature Nanotechnology numeryje tyrėjai praneša apie skenuojančio tunelinio mikroskopo (STM) naudojimą duomenų saugojimui atominiu mastu.
Jie tai atliko, išgarinę chloro atomus ant vario paviršiaus, kur jie patys susirenka į gardelės struktūrą, su nedaug tuščių taškų. Tada tyrėjai, naudodami STM, atskirais chloro atomais užkodavo 0 ir 1 serijas į 12×12 stačiakampių blokų masyvus.
Tiksliai kontroliuodami tamsias dėmes – vietas, kur nėra chloro atomų – komanda, be viso kito, užkodavo 160 žodžių iš Feynmano „There’s Plenty of Room at the Bottom” paskaitos.
Nors skaitymo ir rašymo procesas STM pernelyg lėtas, kad jį būtų galima panaudoti duomenų saugojimui, jis rodo, kad 6,5 cm2 plote įmanoma sutalpinti 500 terabitų – 62,5 terabaitus – informacijos, arba dar 500 dydžio eilių daugiau, nei gali dabartinė standžiųjų diskų technologija.
DOI: 10.1126/science.aaf5853
Robert F. Service
